R.Ščiogolevaitė pasiekė svarbią pergalę teisme: R.Damijonaičiui apginti savo pozicijos nepavyko

Nors teismo sprendimu R.Damijonaitis, buvo įpareigotas nustatytu laiku rūpintis vaikais ir su jais bendrauti, R.Damijonaičiui tai ne visada pavykdavo, rašo portalas alfa.lt.

Kaip praneša minėtas naujienų portalas, bendravimo su vaikais tvarką teismas nustatė 2021 m. sausio pabaigoje. Visgi R.Damijonaitis šios tvarkos nepaisė kovo ir balandžio mėnesiais. Tegiama, kad iš viso nustatyti penki atvejai, kai R.Damijonaitis neatvyko pas vaikus, laiku negrąžino ar kitaip pažeidė nustatytą tvarką. Už kiekvieną tokį atvejį Rolandui grėsė bauda iki 300 eurų.

Minėtas portalas informuoja, kad dėl nustatytos bendravimo su atžalomis tvarkos nesilaikymo balandžio pabaigoje R.Damijonaičiui teko aiškintis Vilniaus miesto apylinkės teismui. Dėl teismo nustatytų įpareigojimų nevykdymo tąkart R.Damijonaitis sulaukė įspėjimo.

Pirmos instancijos teismo paskirtą įspėjimą, kaip rašo portalas alfa.lt, R.Damijonaitis apskundė Vilniaus apygardos teismui, teigdamas, kad neva buvo įspėtas nepagrįstai. Teisme R.Damijonaitis tikino, kad teismo nutartį dėl bendravimo su vaikais tvarkos vykdo, tačiau dėl nutolusios gyvenamas vietos, nepastovaus darbo grafiko jam kyla sunkumų.

Visgi Vilniaus apygardos teismas gruodžio 9-ąją R.Damijonaičio skundą atmetė. Pasak teisėjų, R.Damijonaitis nepateikė jokių įrodymų, kad turėjo pagrindą nesilaikyti nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos.

Žmonės.lt primena, kad spalio pabaigoje, neapsikentusi, kaip pati sako, patyčių, R.Ščiogolevaitė „Facebook“ paskyroje nusprendė paviešinti atvirą įrašą. Moteris ne tik paaiškino, kodėl į teismą padavė sutuoktinį ir anytą, bet ir prakalbo apie R.Damijonaičio paliktas skolas, iš namų išsineštą buitinę techniką ir net į susitikimą su vaikais atsivestą kitą moterį.

„Žurnalistams paskelbus straipsnį dėl to, kad aš į teismą padaviau Rolando motiną, iš kai kurių žmonių sulaukiau supratimo, tačiau iš kitų sulaukiau viešoje erdvėje pasmerkimo ir pažeminimo.

Pasipylus purvui, dėl patiriamo spaudimo, norėčiau nurodyti porą faktų, tų, kuriuos galiu, nes daugumos jų viešai nurodyti negaliu dėl uždarų teismo posėdžių.

Galimybę kreiptis dėl išlaikymo priteisimo iš senelių anūkams numato LR Civilinio kodekso 3.237 str. 2 d. Taigi, turiu teisinį pagrindą kreiptis į teismą ir taip ginti savo vaikų interesus gauti tinkamą išlaikymą. Ir ne, tai nebuvo padaryta pasirodžius vyro melagienų straipsniui ar kaip atsakas į jį, o daug anksčiau. Matydama situacijos sudėtingumą, apie tokią galimybę mane informavo advokatė.

Klausimas yra tame, kodėl esant gyviems tėvams reikėtų į teismą paduoti senelius?

Todėl, kad esant gyviems tėvams vienas iš tėvų prie vaikų išlaikymo prisideda labai maža dalimi ir to, ką jis skiria, vaikų išlaikymui (net būtiniausiems poreikiams) nepakanka. Tai reiškia, kad didžiąja dalimi savo vaikų išlaikymu rūpinuosi aš ir mano mama, kuri padeda kuo tik gali.

Viena detalė iš vykdomosios byla (ji nėra nagrinėjama uždaruose teismo posėdžiuose) – 2021-05-12 antstolis informavimo, kad Rolando (vaikų tėvo) išlaikymo įsiskolinimas tam momentui sudarė virš 11 000 Eur. Gal kam ši suma ir nepasirodys labai ženkli, bet man tai labai dideli pinigai, kuriuos Rolandas turėjo, bet neskyrė vaikų išlaikymui. Taigi, turėjau du pasirinkimus – arba tylėti, arba pasinaudoti man įstatymo suteikta galimybe ir bandyti ginti savo vaikų interesus visomis įmanomomis priemonėmis.

Dabar kyla klausimas, kodėl Rolandas yra tiek skolingas už vaikų išlaikymą?

Taigi, Rolandas palieka, mano manymu, labai gerai apmokamą darbą (susijusį su jo mama) ir pereina dirbti į įmonę, susijusią su jo mama (kaip susijusi, nedetalizuosiu, nes VĮ Registro centro duomenys yra vieši, kam įdomu, galima informaciją gauti ten), kur jam mokamas atlyginimas, iš kurio neįmanoma vaikams išieškoti pilno išlaikymo. Pagal susidariusį įsiskolinimą vaikų išlaikymui, galima daryti išvadą, kad tai tęsiasi ilgai.

Be to, kiek suprantu, iš susidariusios situacijos, klausimą dėl atsiskaitymo už santuokoje įgytus kreditus, taip pat teks spręsti man. Jau kuris laikas jokie man žinomi šeimos finansiniai įsipareigojimai nėra mokami iš vyro pusės.

Beje, viename straipsnyje Rolandas kalbėjo apie tai, kaip jis vaikus absoliučiai visada pasiima ir ne tik tada, kai jam priklauso pagal teismo numatytą tvarką. Faktas – antstolis kreipėsi į teismą, kad Rolandui skirtų baudą už tai, kad nesilaiko vaikų lankymo grafiko. Ir teismas nusprendė skirti Rolandui įspėjimą už teismo nutarties dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nevykdymą.

Rolandas, aišku, šį teismo sprendimą apskundė, žiūrėsime, kokį sprendimą priims apygardos teismas. Bet iš esmės niekas nesikeičia, nei Rolando bendravime su vaikais, nei vaikų išlaikymo klausimu.

Rolandas straipsnyje nurodė, kad išsikraustė iš namų. Man susidarė įspūdis, kad jis norėjo pasakyti, jog išsikraustė ir geranoriškai man su vaikais užleido gyvenamąją vietą. Na, negaliu nurodyti aplinkybių, kurios paskatino Rolandą užleisti man ir vaikams namus, nes byla dėl santuokos nutraukimo yra nagrinėjama uždaruose teismo posėdžiuose, todėl negaliu viešai savęs tinkamai apginti, bet, mano įsitikinimu, tai nebuvo jo savanoriškas gestas.

Grįžusi gyventi į namą daug ko pasigedau, pavyzdžiui šaldytuvo (jų buvo du, dideli), orkaitės, indaplovės, kėdžių (liko tik dvi), o brangių baldų, gautų už reklamą, suprantama, kad ne vyro veido, juk vaikams išvis nereikia, todėl galima su žmona nesidalinti. Televizoriai, virtuviniai prietaisai.. vaikų rogutės.. Trūksta siurblio, dovanoto man taip pat už reklamą, bet turiu seną, ikisantuokinį, dar siurbia... Rolandas sakė, kad indaplovę ir orkaitę pirko jo mama, todėl ir pasiėmė. Kodėl močiutė negalėjo savo anūkams palikti bent jau orkaitę? 

Beje, su vaikais grįžusi namo, radau krūvas neapmokėtų sąskaitų, geras pusmetis nemokėta už elektrą, keli šimtai skola bendrijai, pasirodo, vyras net už šiukšlių išvežimą nemokėjo kelis metus. Tačiau tų skolų apmokėti jis nesiteikė, net tada, kai man išėjus iš namų, staiga „pardavė“ šeimos automobilį ir motociklą.

Čia norėčiau nuoširdžiai padėkoti nuostabiems žmonėms, kurie padėjo man, nors neprašiau, už dyką... Vieni atidavė orkaitę, kiti indaplovę, treti - kėdes, o dar kaimynai, palikę dovanėlę po langais, šaldytuvui įsigyti.

Dar momentas, kai atėjo lankyti vaikų, Rolandas į namus, kuriuose šiuo metu gyvenu aš su vaikais, atsivedė ir moterį, kiek supratau, jo dabartinė draugė. Man paprašius, kad moteris išeitų, Rolandas atsisakė tai padaryti. Kai į tavo namus ateina vyras su savo drauge, kurios tu nepageidauji savo namuose ir moteris leidžia sau demonstratyviai būti tavo namuose ir paprašius išeiti neišeina, o Rolandas yra tos situacijos iniciatorius, man buvo toks jausmas, kad santuoka baigėsi, o psichologinis smurtas – tęsiasi.

Man nereikia nei gailesčio, nei dėmesio. Aš noriu teisybės. Paprastos. Elementarios. Aš tokia ne viena. Tokių moterų yra daugiau, nei galvojate. Tačiau jos labiau už mane bijo jūsų pasmerkimo, bijo spaudimo, bijo, kad jomis nepatikės, nes žino, kokie žavūs, iškalbingi, net nuskriausti moka pasirodyti tie, kurie užsidarius namų durims, numeta avies kailį. Kokie kerštingi jie ir jų motinos. Kokie sudėtingi teisiniai procesai, ginant savo ir vaikų saugumą. Ir jei jūs toliau smerksite moteris, nežinodami visų skaudulių ir neteisybių, jos neatras jėgų išeiti, o jų vaikai matys, jaus, kad moteris gali/turi kentėti.

Aš esu žmogus, 5 vaikų mama, iki šiol žindanti, darau viską, kad vaikams nieko netrūktų, dar ir tempianti visus buvusios šeimos įsipareigojimus, tačiau sulaukiu už tai patyčių.

Taigi, reziumuojant, nežinau, ar laimėsiu bylą dėl alimentų priteisimo iš senelių, ar pralaimėsiu, tai nuspręs teismas. Tikiuosi, teismas aiškinsis, ar prie vyro įsiskolinimo vaikų išlaikymui, neprisideda jo mama, vaikų močiutė. (Apie šios moters užimamas aukštas pareigas didelėje tarptautinėje bendrovėje užsimenu tik tam, kad išsklaidyti formuojamą įvaizdį, tarsi kažkas kėsinasi į senelių pensijas)

Kad ir kaip pasibaigtų teismas, būsiu rami galėdama pasakyti sau ir savo vaikams, kad aš padariau viską, kas mano jėgoms, kad maksimaliai ginčiau savo vaikų interesus“, – dėstė R.Ščiogolevaitė.