Emocinio intelekto lavinimo mokytojas R.Židžiūnas: „Moteriški talentai – visuomenės ateitis“

Kovą prasidėsiančiame moterų universiteto „WoW University“ pavasario Ateities įgūdžių kurse pasakos kaip atrasti pašaukimą ir būti laiminga veikloje.

Kaip atrasti laimės jausmą savo veikloje?

Tiek vyrai, tiek moterys nuolat bando atrasti savo laimės receptą, tačiau jiems ne visada pasiseka. Pasak dėstytojo, pirmiausia svarbu suprasti kas yra ta vidinė būsena, suprantama kaip laimės jausmas.

„Šiek tiek skirtingi laimės dėsniai susidėlioja kai mes tyrinėjame asmeninį gyvenimą bei darbinę veiklą. Laimės jausmas veikloje susideda iš trijų dalių: savęs įtvirtinimo, išraiškos ir realizacijos“, – atskleidžia R.Židžiūnas.

Pasak jo, savęs vertinimas vienodai suprantamas abejoms lytims – ar jie jaučiasi laimingi, pasiekę tam tikrus rezultatus.

„Būtų iš tiesų lengva, jei užtektų pasiekti išsikeltą tikslą ir žmogus taptų laimingas, tačiau gyvenime nėra taip paprasta ir mums reikalingi dar du komponentai. Tai pirmiausia savęs išraiška, kuri atsiranda per kūrybą – ar tu gali savo veikloje išreikšti tai, kas yra tavo viduje, tavo vertybės, matymo kampas, idėjos, svajonės ir vizijos. Juk labai dažnai žmonės realizuoja kitų žmonių svajones, o patys veikdami neatlieka jokios kūrybos. Jeigu tokio žmogaus pasaulis turtingas, bet jis negali jo išreikšti, jam gali pristigti kūrybos formos, o išreikšti save nori visi, tiek vyrai, tiek moterys“, – tikina R.Židžiūnas.

Moteriški talentai – visuomenės ateitis

Net įgyvendinus abu šiuos aspektus, galite nejausti laimės jausmo, nes reikalingas trečias komponentas – realizacija. Tik realizuojant tam tikrus sugebėjimus, atsiranda laimės jausmas.

„Galbūt žmogus dešimt metų mokėsi groti smuiku, turi tam gebėjimų, bet negali jų realizuoti. Jeigu toks žmogus netikėtai atranda formą, kuria gali atskleisti savo estetinį muzikos pajautimą, jo realizacijos lygis iškart pakyla. Jei išmokote kažkokios profesijos ir turite sugebėjimus, juos lygiai taip pat turite realizuoti. Kuo daugiau žmogus turi sugebėjimų, tačiau jų nerealizuoja, tuo jis nelaimingesnis veikloje. Šioje vietoje jau atsiranda skirtumai tarp vyrų ir moterų, nes nors abi lytys gali turėti vienodus bendrinius sugebėjimus, kuriuos išvystė mokykla ar universitetas, taip pat yra sugebėjimai, kurie yra įgimti. Būtent jie ir yra labiausiai nepanaudojami šiuolaikiniame gyvenime“, – įžvalgomis dalinasi pašnekovas.

Anot R.Židžiūno, šiuolaikiniame kapitalistiniame pasaulyje, vyrauja organiškos vyrų psichikai savybės – konkurencija, kova ir laimėjimai. Tačiau būtent moteriški talentai, kuriuos moterys dar ne iki galo suvokia ir atskleidžia, yra visuomenės ateitis.

„Be abejonės moterys savyje turi ir vyriškų ir moteriškų talentų, kurie yra įgimti, tačiau jų išreiškimo lygis skirtingas. Todėl jei moteris ignoruoja tą talentą, kuris procentaliai joje yra didesnis, ji jaučia, jog jai trūksta savirealizacijos. Be to, įrodyta, jog moterys daug dažniau linkusios perdegti ir išsekti“, – tvirtina R.Židžiūnas.

Vyrai ir moterys – vienodi, tačiau skirtingi

Pašnekovas įsitikinęs, jog visa tai galima paaiškinti antropologiškai – juk tūkstančius metų vyrai buvo tie, kurie palikdavo namus tam, kad medžiotų ar statytų, tuo tarpu moterys gyvendavo bendruomenėje nuolat – ten prižiūrėdavo ūkį, augino vaikus, bendravo su kitomis moterimis ir atlikdavo daugybę vaidmenų vienu metu.

„Šis modelis Lietuvoje pradėjo keistis tik po II-ojo pasaulinio karo. Būtent dėl šios patirties moters smegenys dažniausiai veikia kitu principu – jos priima ir apdoroja žymiai daugiau informacijos, ypač emocijų pavidale. Taip pat moterų kairysis ir dešinysis pusrutuliai veikia labiau kompleksiškai, turi daugiau ryšių. Vadinasi moterys mato ir suvokia daugiau, yra intuityvesnės ir turi daugiau gyvybinės energijos. Kol vyro smegenys suprojektuotos taip, kad po projekto įvykdymo jis ilsisi, moterų smegenys įpratusios nuolat dirbti, ir jos darbo diena dažnai neturi nei pradžios, nei pabaigos“.

Tai, anot dėstytojo, susiję su laimės jausmu veikloje – vyras atlikęs projektą dažniausiai pasiekia laimę ir gali pailsėti, o moters gyvenimas sukasi ratu, todėl jai svarbiau pats procesas, iš kurio ji patiria laimę. Todėl šis procesas turėtų būti gyvas, natūralus ir jos nealinti, taip pat svarbu, jog jo metu, ji galėtų būti savimi.

„Todėl moteriai veikloje reikalingi ryšiai, nuolatinis bendravimas, įkvėpimas ir bendrumas, jai svarbu kitų jausmai, o vyrams tai nebūdinga, jie pasidalina kiekvienas savo užduotis ir eina medžioti po vieną“, – šypteli pašnekovas.

Hormonų svarba efektyviam smegenų darbui

Dar vienas labai svarbus skirtumas tarp abiejų lyčių atsiranda tyrinėjant jų hormoninį foną, kuris taip pat turi įtakos smegenų veiklai bei sprendimų priėmimui.

„Vyriškas hormoninis fonas gali beveik nesikeisti ne tik mėnesio, bet ir metų eigoje, tuo tarpu moterys šiuos svyravimus jaučia daug dažniau. Jau nuo seno žinoma, kad abi lytys gyvena pagal skirtingus ritmus – vyrai pagal saulės, o moterų ritmas panašesnis į mėnulio fazes. Vyrų bazinis hormonas yra testosteronas, vadinasi, saulė patekėjo ir testosterono, kuris verčia vyrą veikti, varžytis ir laimėti, kiekis pakilo – vyras turi daugiau gyvybinės energijos. Tačiau nusileidus saulei vyro energija ir darbai dažniausiai baigiasi ir reikia laukti kol atsistatys testosterono kiekis.

Tuo tarpu moters hormonų pikas, kada ji turi energijos perteklių, yra pilnatis, tačiau dar yra ir jaunatis, priešpilnis ir delčia. Taigi jaučiasi svyravimai – kartais moteris jaučia labai didelį intelektualinį efektyvumą, bet mažą emocinį, tačiau vis tiek prievartauja save veikti ir po daugybės metų tokio veikimo prieš savo valią, gali išsiderinti hormonai ir atsirasti nestabilumas. Todėl labai svarbu įsiklausyti į save ir sugebėti derinti savo aktyvumą pagal ritmus, norint, kad smegenys veiktų efektyviausiu režimu“, – pabrėžia lektorius.

Pavojingas kūrybiškumo priešas – perdegimas

Prieš perdegant, galima pamatyti daugybę organizmo perspėjamųjų ženklų – jaučiame chronišką nuovargį, kūnas išsiderina, nusilpsta imunitetas. Visgi dažnai šiuos signalus praleidžiame, o tai neilgai trukus perauga į perdegimą. R.Židžiūnas atskleidžia kaip to išvengti:

„Patiriant stresą, vyrams išsiskiria kortizolis. Norint sumažinti streso lygį, jam būtina veikti ir taip padidinti testosterono kiekį, tačiau moterims tai neveikia. Norint įveikti stresą, moteris turi bendrauti, sulaukti palaikymo, taip išsiskiria oksitocinas, kuris sumažina streso lygį. Didelė moterų klaida, patiriant stresą, pradėti dar daugiau veikti, imtis dar didesnių iššūkių, ko pasekoje streso lygis tik auga. Reikėtų sustoti ir atkreipti dėmesį į savo fizinę ir emocinę sveikatą, grįžti prie natūralių „gamyklinių parametrų“. Tai veikia kaip sporte – jei patempsi raumenį, jį chroniškai skaudės. Jei nori sportuoti toliau, reikia nuolatos daryti apšilimą. Norint išvengti perdegimo, lygiai taip pat reikia nuolat domėtis savo savijauta bei užduoti sau klausimus – kaip aš jaučiuosi ir kodėl?“ – atskleidžia pašnekovas.

Intuicija – moterų lyderių savybė

Viena dažniausių problemų, anot pašnekovo, yra ta, jog žmonės neranda būdo kaip pasiekti savo tikslų. „Kiekvienas žmogus yra labai unikalus, todėl pirmiausia reikia atsisakyti to mito, kad yra kažkoks vienas būdas, padedantis pasiekti rezultatus. Labai svarbu užduoti sau klausimus – kas man natūralu ir mane atskleidžia? Kokie mano talentai? Kokiu būdu aš galėčiau pasiekti organizacijos tikslus, panaudodamas savo talentus?“ – vardina pašnekovas.

Vienas iš būdų, norint atrasti savąjį pašaukimą, yra intuicija, kuri anot R.Židžiūno, yra moteriškas talentas.

„Lyderiai, kurie yra efektyvūs, naudojasi savo intuicija. Ypač šiuolaikiniame pasaulyje, kada viskas taip greit keičiasi, intuityviai veikiantis lyderis, yra itin svarbus. Mano supratimu, tai yra būtent moterų lyderių savybė. Kada moteris kelia sau tikslą, ji turi intuityviai įsiklausyti ar šis tikslas tikrai teisingas. Norint, kad intuicija pradėtų veikti tavo naudai, reikia savęs klausti – kas man teikia džiaugsmą, balansuoja mane? Jei domiesi savimi, vadinasi nusprendei girdėti save, ne mokytojus ar auklėtojus, o geras mokytojas verčia tyrinėti būtent save, juk klausantis kitų žmonių, gali taip niekada ir neišgirsti ko nori pats“, – šypteli pašnekovas.