R.Zilnys – apie „kosminius“ lietuvių atlikėjų tikslus ir kodėl dar neturime savosios Beyoncés
Kurios lietuviškos žvaigždės – ryškiausios? Kas trukdo lietuviams užkopti į pasaulines pop muzikos viršūnes? Į šiuos ir kitus klausimus apie muziką naujausioje Aurimo Kamantausko tinklalaidės „Kamantinėjimai“ dalyje atsako muzikos apžvalgininkas, LRT popmuzikos redaktorius, neatsiejamas „Eurovizijos“ veidas ir balsas Ramūnas Zilnys. Nuotaikingame pokalbyje taip pat sužinosite, apie kokį atlikėją R.Zilnys apskritai nenori kalbėti ir kokios muzikos pats klauso namuose.
Pasaulinės šlovės Lietuvos pop atlikėjams nežada
Turbūt daugumai knieti sužinoti, kada pagaliau turėsime lietuvišką Beyoncę ar panašaus lygio atlikėją. Gal kuri nors mūsų žvaigždė jau dabar pakeliui į pasaulinį šlovės Olimpą? Muzikos apžvalgininkas R.Zilnys šiuo klausimu nėra optimistiškas.
„Tikimybių teorija sako, kad jei pasaulis nesibaigs, kažkada turėsime savo gigantišką pasaulinio lygio žvaigždę. Bet būkim atviri, nei latviai, nei estai, nei lenkai kol kas tokios neturi. Mes labai neblogai galime konkuruoti nišinėse muzikos erdvėse. Tačiau ar mums lengva turėti Lietuvoje pop dainininkę, kuri rungtųsi su Ariana Grande? Labai sudėtinga. Visų pirma tai yra ne tik talentas dainuoti, bet ir labai didelis dainų rašymo talentas. Su juo, mano nuomone, Lietuvoje turime problemą. Be to veikia labai didelė reklaminė mašina, kuri yra ne Vilniuje, o Los Andžele, Londone, Niujorke ir kituose megapoliuose“, – kalbėdamasis su režisieriumi, renginių agentūros „ReKūrai“ vadovu A.Kamantausku sakė R.Zilnys.
R.Zilnys sako kiekvieną savaitę susiduriantis su artistais, kurie kalba apie planus užsienio rinkoje. Tokių šnekų muzikos apžvalgininkas sako girdėjęs ir iš Eurovizijos atrankoje pernai efektingai pasirodžiusios Rūtos Mur. Tačiau, anot R.Zilnio, kol kas niekam iš lietuvių tai neišsipildė.
„Ambiciją būti pirmuoju, kuris bus didelė tarptautinė žvaigždė, prieš 20 metų turėjo dainininkas Amberlife. Ambiciją turėjo Jazzu, kuri buvo pasirašiusi kontraktą su Švedijos kompanija. Visos tos ambicijos yra gerai, nesakau, kad jos nesveikintinos. Tik sakau, kad tas kelias – super sudėtingas. Kontraktas su didele įrašų leidykla, stiprus koncertas užsienyje, stiprus viešųjų ryšių agentas Londone, Paryžiuje ar kitur – visa tai atrodo labai paprasta „ant popieriaus“, bet ne faktas, kad iš to kažkas gausis“, – tinklalaidėje „Kamantinėjimai. Apie kūrėjus ir veikėjus“ kalbėjo R.Zilnys.
Grupės „The Roop“ lyderio kažkada išsakytas ambicijas gauti „Grammy“ apdovanojimą, muzikos apžvalgininkas lygina su ketinimu du kartus per dieną įkopti į Everestą arba išskristi į kosmosą – kelias kol kas labai tolimas. „Net jei „The Roop“ sukurta daina būtų šimtąkart geresnė ir pagaulesnė nei pasaulinės žvaigždės daina, bet kas ją pateiktų, išneštų ir išsuktų?“, – retoriškai klausia R.Zilnys.
Šie muzikantai ir prodiuseriai turės darbo ir po 30 metų
O kas ryškiausiai šviečia Lietuvos muzikos padangėje? Ką tebegarbinsime ir po 20-30 metų?
„Andrius Mamontovas, kai jam bus 85-eri, jei tik norės, klube „Tamsta“ galės daryti savo koncertą. O gal net arenose atsisėdęs ant kėdutės galės dainuoti savo dainas. Marijono Mikutavičiaus po 30 metų bus, kas klausosi. Jazzu, manau, lygiai taip pat. Dabar Edmundas Kučinskas važiuoja per Lietuvos arenas. Saulius Prūsaitis kažkada lygiai taip pat važiuos. Jis labai gerai estrados žanro rėmuose nardo. BA. labai potencialiai po 30 metų bus tai, kas dabar yra „BIX“. Kiekvienas iš tų atlikėjų bus nostalgijos atlikėjai, kurie gali surinkti areną. O „Solo ansamblis“ gal bus kaip „Kraftwerk““, – prognozuoja muzikos apžvalgininkas.
O kaip arenas renkantis Egidijus Dragūnas? „Apie Egidijų Dragūną šiandien nešnekam – aš nenoriu apie jį šnekėti“, – paslaptingai nukerta R.Zilnys.
Pasak jo, darbo iki gyvenimo galo turės ir tokie muzikos prodiuseriai kaip Deivydas Zvonkus, Vytautas Bikus ar Stano. O štai dėl savo profesijos R.Zilnys nėra toks optimistiškas. Jis sako, kad muzikos apžvalgininkai – nykstanti „rūšis“.
„Jų beveik ir nebėra. Stebint pasaulines tendencijas, muzikos žurnalus, interneto svetaines, kurios diktuodavo tam tikrą madą ir skonį, matosi, kad visa tai traukiasi, daug kas užsidaro. Tai darosi užsiėmimas, kuris vis labiau neperspektyvus“, – sako R.Zilnys.
Pasak jo, žmonės dabar patys susidaro savo nuomonę ir kritikai bei apžvalgininkai tampa vis mažiau reikalingi. Labai pasikeitė ir reikalavimai muzikantams. Jei anksčiau buvo svarbiausia muzika, dabar ne mažiau svarbus įvaizdis.
„Anksčiau buvo svarbiausia padaryti labai gerą kūrinį ir labai gerai jį įrašyti, o dabar ne mažiau svarbu turėti geras nuotraukas, padarytas su geru fotografu, kurias pateiksi Instagrame“, – įsitikinęs R.Zilnys.
Eurovizijos nugalėtojų „Måneskin“ koncertą iškeitė į žmonos pasirodymą
O kaip atrodo paties R.Zilnio muzikiniai pasirinkimai? Muzikos apžvalgininkui labai patinka džiazas, melodinga elektronika. „Galiu valandų valandas klausytis norvegų „Röyksopp“ pirmo albumo ar kažko panašaus. Man taip pat patinka nekvailai parašyti pop dainų tekstai. Lady Gaga patinka. Su kuo nejaučiu ryšio, tai su didele dalimi dabartinės hip-hopo muzikos, kai septynias minutes žmogus ta pačia intonacija vograuja apie tai, kaip jam viskas liūdna ir pasaulis neteisingas“, – atvirauja R.Zilnys.
Vis dėlto, muzikos apžvalgininkui nėra svarbesnės muzikos už tą, kurią groja jo žmona. Dėl jos koncerto R.Zilnys sako praleidęs net populiariųjų „Måneskin“ pasirodymą Rygoje.
„Man svarbiausias koncertas visada yra, kai dainuoja mano žmona. Ji dainuoja džiazą ir kartais pasirodo festivaliuose ar džiazo klube Vilniuje. Man tai visada yra pats geriausias koncertas. Dėl to, kad ji dainavo Vilniuje, praeitais metais aš nevažiavau į „Måneskin“ koncertą Rygoje, į kurį turėjau bilietą ir pakvietimą į vakarėlį. Bet pagalvojau, ei, aš jau su jais „Eurovizijoje“ pasitryniau. O jei žmona dainuoja, reikia nueit ir paklausyt“, – šypsosi R.Zilnys.
