Radijo laidų prodiuserė Whitney Thore įrodė, kad profesionaliai šokti gali bet kokio svorio moteris
Amerikietės radijo laidų prodiuserės ir tinklaraštininkės Whitney Thore figūra nė iš tolo nepanaši į profesionalių šokėjų, tačiau papildomi kilogramai netrukdo jai demonstruoti puikių įgūdžių ant parketo bei žavėti milijonus žmonių visame pasaulyje.
Pradėjusi vaizdo įrašų seriją „Fat Girl Dancing“ (liet. „Stora šokanti mergina“) Whitney Thore visai nesitikėjo sulaukti šitiek daug dėmesio, susižavėjimo ir palaikymo. Šią seriją, kur užfiksuoti puikūs Whitney Thore judesiai, kurti pasiūlė moters bendradarbis Jaredas Pike'as (jis veda rytinę radijo laidą, kurią prodiusuoja Whitney).
„The Huffington Post“ Whitney pasakojo, kad šokti pradėjo būdama vos ketverių metų, o būdama 16-os šokio meno mokėsi Greensboro šokio teatre. Tačiau kai ji pradėjo studijuoti, nežinia dėl ko labai staigiai pradėjo augti svoris. Negalėdama susitaikyti su savo atvaizdu, kurį mato veidrodyje, mergina nutarė mesti šokius.
„Kai baigiau universitetą, man buvo diagnozuotas policistinių kiaušidžių sindromas (tai įgimtas hormoninis sutrikimas, kurio vienas iš simptomų – nutukimas, – red. past.), persikėliau gyventi į Pietų Korėją ir priaugau dar 90 kg. Įsidrasinau šokti viešai – klube ar vakarėlyje – bet niekada nesvajojau, kad vėl galėčiau lankyti šokių pamokas ar šokti prieš auditoriją“, – pasakojo Whitney Thore.
Tačiau dabar ji jaučiasi pakankamai drąsiai vėl šokti profesionaliai, nors ir su pakitusiomis formomis. Draugų bei kolegų palaikoma ji nutarė viešinti savo šokių įrašus, kad padrąsintų ir įkvėptų kitas viršsvorio turinčias moteris, kurios jaučiasi varžomos dėl savo svorio ir atsisako tam tikrų pomėgių.
„Gyvenau sverdama ir 58, ir 158 kilogramus tiek Šiaurės Amerikoje, tiek Azijoje, tiek Europoje. Kultūrinės normos, visuomenės spaudimas ir mados industrijos užgaidos neapibūdina mano vertės nei kaip moters, nei kaip žmogaus. Mano protas, asmenybė ir talentai nesvyruoja kartu su skaičiais ant svarstyklių“, – save taip pristato Whitney Thore savo tinklaraštyje „No Shame Body Campaign“.