Radijo stotis „Lietus“ išsikėlė tikslą iki Velykų išsiaiškinti TOP-10 šventės patiekalų
Be kokių patiekalų neįsivaizduojate savo šeimos tradicinio Velykų stalo? Vieni, galbūt, be burokėlių mišrainės, kiti – be šaltienos, o treti, pavyzdžiui, be deserto, kurio receptą parsivežė iš Italijos... Radijo stotis „Lietus“ nusprendė paprašyti klausytojų pagalbos ir pagaliau išsiaiškinti, be kokių gi pagrindinių patiekalų lietuviškas velykinis meniu tiesiog neįsivaizduojamas.
Projektas „Tradicinis Velykų meniu“ kviečia svetainėje Lietus.fm balsuoti už savo mėgstamiausius valgius ir kartu sudaryti šventinio stalo TOP-10. Galutinis, pats lietuviškiausias, velykinis meniu bus paskelbtas Didįjį penktadienį, balandžio 18 dieną.
„Kiek šeimininkių, tiek skirtingų patiekalų šventėms. Bet, ne paslaptis, kad artėjant gražiausioms pavasario šventėms, mūsų pokalbių temos, kaip ir paieškos interneto langelyje tekstas dažniausia būna: Ką gaminti Velykoms? Idėja pristatyti tradiciškiausią lietuvių Velykų meniu gimė po tokios užklausos dirbtiniam intelektui, kuris, ilgai negalvojęs, tuoj pasiūlė pasigaminti šaltibarščius, cepelinus ir kugelį.
Pakraipę galvas su kolegomis nusprendėm įsitikinti, ką iš tiesų lietuviai iš kartos į kartą gamina ir patiekia ant velykinio stalo, o susumavus visus balsus imti ir pristatyti Tradicinį Velykų meniu. Tam telkiamės „Lietaus“ bendruomenę, juk turime didžiulę auditoriją, šimtus tūkstančių klausytojų kiekviename šalies kampelyje, kurie, neabejotinai prisidės ir pasidalins savo patirtimi!“ – pasakoja radijo stoties „Lietus“ programų direktorė Vaida Žemaitytė-Skirmantienė.
Išrinkite Tradicinį Velykų meniu: https://lietus.15min.lt/velykos/
„Lietaus“ vedėjų velykinių stalų tradicijos – iš Suvalkijos ir net Italijos
Laidos „Lietaus kaleidoskopas“ vedėja Simona Čėsnaitė-Matkevičienė pasakoja, kad jos šeimos velykinių tradicijų svarbiausias akcentas yra Velykų pusryčiai.
„Paprastai su anyta važiuojam į šventines mišias ir parvežam visiems namo tikrąsias Velykas. Pusryčiai gausūs, būtinai su kiaušinių mušimu – tikrinam, kieno tvirčiausias. O prie kiaušinių – daug mėgstamų pagardų, ikrų, šprotų, majonezo su krienais. Būtinai turi būti virto liežuvio! Šventiniams vėlyviems pietums, jei oras leidžia, kepame kažką lauke. Jei išpuola ne pats pavasariškiausias Velyku sekmadienis, tuomet namie kepame antieną. Ir, žinoma, visada laukia desertas. Būtinai turi būti tortas! Renkamės pagal nuotaiką, tai gali būti ir Medutis, ir Napoleonas... O paskutiniu metu – ir itališka kolomba, nes aš labai ją mėgstu“, – dalijasi Simona.
Laidos „Ant kalno mūrai“ vedėjas Jonas Radzevičius atskleidžia, jog Velykas su gausia šeimyna švenčia suvalkietiškai, klausydamiesi jų šeimos švenčių sielos, puikų humoro jausmą turinčios Mamaitės (taip vadina vaikų močiutę) gyvų istorijų iš praeities bei ragaudami tradicinių jos ruoštų gardumynų.
„Kaip ir daugelyje lietuviškų šeimų, mūsų Velykos – tai šventė, kurioje telpa viskas: pagarba tradicijoms, švelnus chaosas ir nuoširdi šypsena. Nuo pat vaikystės Velykų rytą, grįžus iš bažnyčios, pirmiausia ant stalo atsiranda didžiausias dubuo karštų svogūnų lukštų nuovire išvirtų kiaušinių, sviestas, krienai ir druska. Pralupę karštą kiaušinį, dedam gabalėlį sviesto, kuris kaipmat lydosi, pasibarstom druska ir valgom. Su namuose kepta juoda duona arba naminiu pyragu tai – rojus burnoj.
Parbėgus iš lauko, ant stalo būna gausu visko, dabar jau su šiuolaikiškomis improvizacijomis. Skaniausia – šaltiena (košeliena), netikras zuikis, mėsos vyniotiniai (ruledai), rūkytos karkos vyniotiniai. Žinoma, skanaujam saldumynų: žagarėlių (auselių), spurgų su vyšniomis (kropelių), pyragų, kartais mama ir tortą iškepa, papuošia spalvotais žirneliais. Gaminti lyg ir pats moku neblogai, gal produktai ne tie, nes kai sumeistrauju šiuos patiekalus, skonis skiriasi. Tėvai viską užsiaugindavo patys. Bet Velykų stalas niekada nebūna tuščias. Laikausi gimtųjų namų tradicijų“, – su meile pasakoja J.Radzevičius.
