Rafailai, dar vienas jubiliejus jau praėjo – asmeninio gyvenimo...
Taip, man suėjo keturiasdešimt. Tai buvo dar nepatirtas jausmas. Kartais aplanko visokių minčių, bet sulaukus šios apvalios sukakties iš tiesų niekas nepasikeitė: gyvenu toliau. Kartais pasvarstau, ar reikėtų ką nors daryti, kad ir toliau viskas taip gražiai klotųsi, kad nepradėčiau jausti nuovargio. Ar reikėtų ką nors keisti, kad neišsektų entuziazmas ir linksmumas, kurio lyg ir turiu?
Rafailo šeimos fotosesija – Žmonės.lt prenumeratoriams.
Per jubiliejų pasveikino draugai, artimieji. Susibūrėme pas mus namuose. Visi žinojo, apie ką svajoju, ir tai dovanojo. Labai džiaugiuosi, kad gavau vėliavos stiebą. Prie namų ją jau iškėliau. Po jubiliejaus kieme atsirado naujas grilis ir kazanas su jam skirta krosnele, kad galėčiau linksmai ruošti plovą ir kviesti draugus jo ragauti.
Matyt, daugelis atkreipia dėmesį, kokie išskirtiniai dukrų vardai.
Dukterims vardus galvojau aš, o tvirtino Diana. Kai laukėme pirmosios, pasiūliau, gal galėtų būti Ester. Toks buvo mano močiutės vardas, jis man labai patinka. Diana nustebo, sakė, kad jai skamba kaip iš meksikiečių serialo. Vyriausioji tapo Rachele.
Jau buvau susitaikęs, kad neturėsiu dukros Ester, bet mums gimė antra! Vėl siūliau šį vardą,