„Ties Gliptoteka“, – pasufleruoja rankinių bei kuprinių kūrėja Dovilė BIELOUSOVAITĖ, paklausta, kaip Kopenhagoje rasti jos prekių ženklo „Villou“ dirbtuves. Išties, vos keli žingsniai nuo vieno gražiausių muziejų su Rodino, Degas, Monet kūriniais, ir ten jau pasitinka kūrėja iš Lietuvos.
Per veiklos dešimtmetį Dovilės kuriamas rankines, kuprines, kitus odos gaminius žmonės spėjo pamėgti, fotosesijoms jos dirbinių dairydavosi stilistai. Beveik prieš metus išvykusi į kitą šalį, Dovilė daro tą patį – dirbtuvėse Kopenhagoje kruopščiai sudėlioti plaktukai, žirklės, ylos, replės, stūkso rietimai odos bei audinių, stalčiuose guli tūkstančiai smulkiausių detalių.
Rankinių, kuprinių – regis, vandenynas, ar jame dar yra vietos jūsų kūriniams? Lietuvoje ypač daug tuo užsiimančių žmonių.
Kai pradėjau, taip nebuvo – spėju, kad laiku ėmiau kurti ir augti. O pirmąją rankinę pasisiuvau būdama gal keturiolikos metų: neradau paprastos, nepapuoštos blizgučiais ar gėlytėmis.
Kodėl tuomet pasirinkote tarptautinio verslo studijas – turėjote pasukti mažų mažiausiai į amatų mokyklą?
Nepasitikėjau savimi, nebuvau tikra, kad pakaks gabumų, fantazijos baigti dizaino studijas. Ir ką gi – labai džiaugiuosi įgijusi tarptautinio verslo diplomą: mano veikloje, be kūrybos, ne mažiau svarbu tinkamai surikiuoti ir kitus verslo aspektus. Dabar jau drąsiai nerčiau į produkto dizaino studijas, o kad neišdrįsau anksčiau, net džiaugiuosi, nes viską išmokau pati – lankstydama, dėliodama, karpydama, kaldama, klysdama. Mano dirbiniai kuriami ne pagal mados tendencijas. Kiekvienas daiktas – ilgam, dažniausiai gaminamas konkrečiam žmogui pagal jo norus ir poreikius.