Ramunė Piekautaitė: „Kvapas – kiekvienos kolekcijos baigiamasis akcentas“
Nors kiekviena dizainerės Ramunės Piekautaitės kolekcija turi savitą charakterį, esencija visuomet išlieka tokia pati: subtili elegancija, palei kūno linijas sekantys laisvi siluetai, klasikinis moteriškumas. Tiesa, drabužis – tai dar ne visas įvaizdis, dėl to pavasario-vasaros fotosesijoje savo vietą atrado ir baigiamasis akcentas: kūrėjos vardo kvepalai.
Pasak dizainerės, prieš dvejus metus pristatytas vardinis kvapas – tai mados namų brandos ženklas. Savąjį ji kūrė su garsiu prancūzų parfumeriu Thomas Fountaine, o rezultatas klientes džiugina bei praeivių komplimentus renka iki šiol. Rytietiškas gėlių aromatas tobulai papildo santūrią ir moterišką Ramunės Piekautaitės stilistiką, o simplistinio dizaino stiklinis buteliukas tampa savotišku aksesuaru, net ištikimybės kūrėjai simboliu.
„Esu sakiusi, kad kvapas – tai baigiamasis potėpis dienos įvaizdžiui, tarsi asmeninis parašas. Todėl buteliuko „nepaleidžiu“ visą dieną: vienas paspaudimas ryte, du per pietus, vakare trys, o gal ir reikėtų padauginti iš dviejų...“ – pasakoja dizainerė. Ir priduria, kad pavasario-vasaros fotosesijoje kvepalai vėl atsidūrė tikrai ne veltui – jų charakteris panašiai įvairialypis kaip ir naujausia kolekcija, pavasarišką veržlumą supinanti su moterišku jautrumu.
Ryškius spalvų kontrastus ir siluetų įvairovę tarsi atkartoja kvapo kompozicijoje susiliejančios gėlės (bergamotės, michelijos) ir ryškesni medžio, rožinių pipirų akcentai.
Taip pat Ramunės Piekautaitės kvapas simbolizuoja kolekcijoje pakylėtą individualumą ir dėmesį sau, kurį atspindėjo laisvesni siluetai bei demokratiški aksesuarai. Kolekcijos modeliai bene pirmą kartą avėjo ne tradicinius aukštakulnius, bet patogius lygiapadžius, įvaizdis vietoje populiarių grožio kanonų atspindėjo moterišką savitumą.
„Kurdama viziją tiek kvapui, tiek šio pavasario kolekcijai galvojau apie save – savo spintą, įpročius, ką norėčiau dėvėti ir kaip jaustis. Tam tik drabužių ar tik aromato neužtenka, – užbaigia Ramunė Piekautaitė, – nes įspūdį vis tiek palieka visuma. Kaip ir gatvėje vos akimirkai pastebėjus prabėgančią mūzą.“