Rašymas ją išmokė keltis anksti ir skirti darbui giedriausias valandas. Nugalėti save ir pradėti dieną pergale. Gražiausias savo knygos „Turgaus aikštė, arba Dviejų Žanų istorija“ eilutes ekonomistė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto įkūrėja Elena Leontjeva parašė vaikščiodama miške, palei jūros krantą arba kelionėse, kai popierių ir rašiklį pakeisdavo diktofonas. Aštuoniolika metų užtruko, kol knyga pasiekė spaustuvę ir netrukus iškeliaus pas skaitytojus.
Kodėl Žana? Juk stiprių moterų per istoriją būta daug. Kodėl būtent ją pasirinkote savo knygos heroje?
Gerai atsimenu tą dieną: gavau iš bičiulio, žymaus Lotynų Amerikos autoriaus Hernando De Soto, dovanų jo knygą, bestselerį („The Other Path“, liet. „Kitas kelias“). Pradėjau vartyti, ir ką gi? Nei aštuntame, nei tryliktame, nei trisdešimtame puslapiuose neradau gyvo žmogaus, herojaus.
Tai buvo mokslinė populiarioji literatūra – labai gera, labai paveiki, bet būtent tą akimirką atėjo tikslus žinojimas, kad turiu parašyti romaną apie tikrų žmonių gyvenimą. Būtent 35-ame knygos, kurią sklaidžiau, puslapyje aiškiai supratau: tai bus Žana dʼArk. Tema mane tiesiog ištiko, aš jos nesirinkau.
Tik vėliau patyriau, koks didelis iššūkis manęs laukia, kiek daug apie Orleano Mergelę yra parašyta ir pasakyta. Kaip toji tema įpareigoja ir kokių bus interpretacijų. Visgi žengiau toliau ir rašiau.