Rašytoja Austėja Šidlauskaitė su mylimuoju iškėlė unikalias vestuves: „sušildyti“ žiedai ir ašaromis palydėta akimirka

Vestuvių data – ne atsitiktinė

Austėjos Šidlauskaitės ir Kipro Bielinsko keliai susikirto dar mokykloje. Tiesa, gimnazinėse klasėse susipažinusi pora iš pradžių bendravo nedaug.

„Po kelių projektinių darbų abu pajutome, kad mums gera kartu leisti laiką. Taip pradėjome daugiau susitikinėti po pamokų kaip draugai, iki kol kažkuriuo metu užgimė simpatija, kuri vėliau peraugo ir į meilę“, – portalui Žmonės.lt pasakojo A.Šidlauskaitė, po vestuvių tapusi Bielinske.

Anot Austėjos, tai toli gražu nebuvo įsimylėjimas iš pirmo žvilgsnio: „Mūsų meilė stiprėjo mums drauge leidžiant laiką, juokiantis ir vis giliau pažįstant vienas kitą.“

Su mylimųjų istorija susijusi ir vestuvių data – 2014-ųjų rugpjūtį jie užmezgė savo santykius kaip pora, o dabar, 11-ųjų draugystės metinių proga, rugpjūčio 30 dieną atšoko vestuves.

Priešingybės ir pirmi pasimatymai

„Mudu labai skirtingi: aš pagrinde esu tekstų rašytoja, o jis – programuotojas. Aš meniška ir lengvai skrajojanti padebesiais, o jis – racionalus ir mane įžeminantis. Tobula harmonija“, – šyptelėjo A.Šidlauskaitė-Bielinskė.

Įvairūs buvo ir poros pirmieji pasimatymai – nors ir visada sukosi aplink vieną temą: „Dažniausiai tiesiog eidavome kartu skaniai pavalgyti. Išbandydavome naujas vietas mieste arba gamindavomės maistą patys namuose, kepdavome pyragus. Dar mėgome vandens pramogas, pirtis, baseinus, važinėjimą dviračiais ir koncertus.“

Nors priešingybės traukia, porai teko susidurti ir su pykčiais. Tiesa, A.Šidlauskaitė-Bielinskė atskleidė, kad juos pavyksta suvaldyti keliomis paprastomis priemonėmis.

„Na tų išbandymų tikrai visuomet būna – manau, santykiuose natūraliai turi būti ir juoko, ir pykčio. Tuose konfliktuose sutvirtėjome kaip partneriai, išmokome svarbiausių santykių pamokų – atsiprašyti, nusileisti, eiti į kompromisą.

Išmokome išspręsti konfliktus iki einant miegoti, nesinešti nuoskaudų į kitą dieną. Taip pat, supratome, kad „nekalbadieniai“ nieko nesprendžia – tai tėra pasyvios agresijos forma, kuri kenkia ir santykiams, ir mums patiems. Dabar abu stengiamės iškart kalbėtis ir spręsti problemą“, – kalbėjo portalo Žmonės.lt pašnekovė.

Jautrios sužadėtuvės ir planavimas be jaudulio

Poros sužadėtuvės įvyko prieš dvejus metus – 9-ųjų metinių proga. Austėja prisiminė, kad nepaisant pačios dienos ypatingumo, ta akimirka atėjo netikėtai.

„9-ųjų draugystės metinių proga norėjome išvykti į kelionę po Europą automobiliu. Tos dienos rytą, mums bevalgant pusryčius namuose, jis netikėtai išsitraukė žiedelį ir paklausė, ar būsiu jo žmona. Visą kelionę lydėjo neapsakomo džiugesio būsena! Gal ir gerai, kad nelaukė iki paskutinio kelionės vakaro“, – juokavo moteris.

Vestuves porai planuoti sekėsi lengvai, o ir jaudulys sužadėtinius aplankė tik prieš pat vestuves.

„Susituokėme rugpjūčio pabaigoje, o pradėjome planuoti vasario mėnesį. Tiesiog abu susėdome ir susirašėme, kokių vestuvių kiekvienas norime, ir ko jose nenorime. Radome kompromisus visais klausimais.

Po to konsultavomės su vestuvių koordinatore, o planavome savarankiškai. Nors ir buvo keletas nesklandumų, visumoje viskas pavyko nuostabiai.

Iki vestuvių abu visai nesijaudinome, kaip tik labai laukėme, kad jos ateitų – natūralu, kai visą vasarą lauki paskutinio vasaros savaitgalio.

Jaunikis jaudulio nejautė iki pat ceremonijos, o aš pradėjau jaudintis iš vakaro, tad naktį prieš vestuves labai prastai miegojau. Bet tikrai nebuvo tiek jaudulio, kiek man būna prieš didesnius renginius, kuriuose einu pasisakyti“, – prisiminė naujai iškepta žmona.

Nestandartinė šventė tarp mylimiausių

Bielinskai rugpjūčio 30 dieną susituokė VDU botanikos sode Kaune, apsupti artimiausių žmonių. Ten pat įvyko ir poros fotosesija.

„Kelios dienos iki vestuvių tuokėmės santuokų rūmuose, o šventės dieną pasirinkome simbolinę – humanistinę – ceremoniją su „Taip kitaip“.

Nė kiek nesigailime dėl šio sprendimo – tai buvo be galo graži, intymi ir jautri ceremonija, kurioje svečiai išgirdo mūsų draugystės istoriją, seneliai skaitė literatūros kūrinius, vienas kitam pasakėme mūsų pačių parašytus įžadus ir, žinoma, apsimainėme aukso žiedais. Verkiau, drebėjo lūpa, bet buvo nuostabu – taip tikra, gyva ir intymu!

Be to, buvome lankstūs ir pasirinkome tai, ką pasiūlė mūsų ceremonmeisterė – ceremonijos metu svečiai geromis mintimis „šildė“ mūsų žiedus, o tėveliai įteikė šeimos židinį“, – prisiminė rašytoja.

Anot nuotakos, pats jausmingiausias momentas jai buvo ateiti susikibus už rankų su savo būsimu vyru.

„Tramdžiau ašaras, buvo be galo jautru matyti visus mylimiausius žmones vienoje vietoje“, – įsimintinomis šventės detalėmis dalijosi Austėja.

Negana to, prieš ceremoniją jaunavedžius pasitiko jautri kanklių muzika.

„Nesame niekur kitur taip matę, bet taip džiaugėmės šiuo sprendimu! Buvo taip svajinga ir romantiška“, – pasakojo A.Šidlauskaitė-Bielinskė.

Austėjos teigimu, jos ir Kipro šventė buvo trumpo, 3 valandų trukmės formato „miesto“ vestuvės. Ir mylimiesiems to pilnai užteko.

„Po humanistinės ceremonijos su svečiais tiesiog kartu leidome laiką – vaišinomės gėrimais ir užkandžiais, fotografavomės, bendravome, žaidėme žaidimą, valgėme tortą. Viskas baigėsi apie 19:30 val.“, – į lemtingą dieną nusikėlė pašnekovė.

Pora aiškiai žinojo, ko savo šventėje nenorėtų – o vienas iš tokių dalykų ir buvo nakvynė sodyboje ir didelis balius su visais pažįstamais.

„Mes nesame balių mėgėjai, tad abu sutarėme, kad nenorime didelės šventės po ceremonijos. Tad tądien tiesiog važiavome pas tėvelius namo pavakarieniauti ir grįžome pas save namo ilsėtis. O kitą dieną susitikome su draugais ir drauge praleidome laiką. Vėlgi – nė kiek nesigailime tokio, kad ir nelabai įprasto, sprendimo!

Mes arčiau tų, kurie vestuvėms neteikia tokios didelės reikšmės. Taip, santuoka yra be galo reikšmingas ir netgi atsakingas sprendimas mudviem – tiek teisiškai, tiek emociniu įsipareigojimu vienas kitam.

Vis dėlto, mes iš savęs esame ramūs ir tylūs žmonės, tad kelti didelę ir triukšmingą šventę atrodė tarsi ėjimas prieš save. Džiaugiamės, kad likome ištikimi savo vertybėms“, – patikino Austėja Šidlauskaitė-Bielinskė.

Fotogalerija:

Jautėsi tarsi fėja gražiausioje pasakoje

Pora savo vestuvių įvaizdžius rinkosi paprastus. Jaunikis dėvėjo šviesiai rudą kostiumą, kurio prieš vestuves pirkti nereikėjo – jį jau turėjo savo spintoje ir beliko pridėti varlytę ir butonjerę. O štai nuotaka suknelės ieškojo nuomos salonuose – juos aplankė du, ir antrajame rado savo išrinktąją.

„Suknelė nebuvo tobula, bet buvo pakankamai graži ir patogi, kad gerai joje jausčiausi vestuvių dieną. Segėjau savo kasdien nešiojamus minimalius auskariukus, draugė padarė subtilų makiažą, o jos bičiulė – supynė plaukus ir padarė įspūdingą gubojų vainiką.

Jaučiausi lyg fėja savo pačios pasakoje – buvau savimi“, – svarbios dienos įvaizdžiu džiaugėsi rašytoja.

Pora nuo šiol nešios lietuvių juvelyrės „11.11 jewelery“ vienetinius auksinius žiedus.

„Mums buvo gražu, kad jie – nelygūs, grublėti ir netaisyklingos formos.

Iš šios kūrėjos buvo ir mano sužadėtuvių žiedas – tad labai patiko ir man, ir mano vyrui“, – paaiškino pašnekovė.

Ilgesnį medaus mėnesį atidėjo žiemai

Po vestuvių pora iškart išvyko kelioms dienoms pailsėti į Druskininkų miestą, o štai žiemą laukia ilgesnė kelionė į šiltus kraštus – pasak pašnekovės, jaunavedžiai galvoja keliauti į Meksiką.

O kas laukia po vestuvių?

„Laikas parodys. Kol kas apie vaikus daug negalvojame, tačiau ir neatmetame tos galimybės. Kaip ten sako: pagyvensim – pamatysim“, – pokalbį su Žmonės.lt užbaigė Austėja Šidlauskaitė-Bielinskė.