Rašytoja Erika Umbrasaitė. Hamletiškas Kalėdų dovanų klausimas
Belaukiant Kalėdų pasaulis kasmet skyla į madingus grinčus, deklaruojančius ar iš tiesų nekenčiančius šventės bei visų jos atributų, ir daugiau ar mažiau adekvačius, saikingus ar pernelyg cukruotai sentimentalius Kalėdų apologetus.
Jau keleri metai ir taip nelengvą grinčų bei Kalėdų dvasios sekėjų sugyvenimą apsunkina vis garsiau skambanti melodija – vartoti nemadinga, vartoti netauru, vartotojų nestinga, nereik tų dovanų...
Net saldusis Robbie Williamsas išleido naują albumą Kalėdoms ir sukūrė naują Kalėdų dainą, kuria... ragina nepirkti – „Let’s don’t go shopping“ („Neikime pirkti“). Vietoj tokio žemo užsiėmimo kaip dovanų pirkimas jis ragina atrasti laiko dviese malonumams namie prie židinio. Atsiprašau, kištelėsiu trigrašį, bet, pirma, židinys taip pat nėra labai ekologiška, antra, ne visi jį turi, trečia, niekaip negaliu suprasti savo sugedusiu materialistiniu protu, kaip kokia Robbie Williamso dovanota „Tiffany“ apyrankė man galėtų sugadinti Kalėdų dvasios pajautimą?
Viskas būtų puiku ir teisinga, tik kažkaip nenuperku tos pseudo nevartojimo mados, ypač iš žvaigždės, išleidusios naują CD specialiai Kalėdoms, lūpų. Ir taip, tikrai niekam nereikia eilinių „Made in China“ tapkučių su elniukais ar kičinio puodelio „Merry Xmas“, sutinku.
Bet nereikia mums ir to pseudo ekologiško antivartojimo opiumo liaudžiai, dėl Dievo bei Kalėdų meilės. Ir, prašyčiau, neapsimetinėkime, nes nuo tų naujų madų hipokritiškumo pykina gal net labiau nei nuo „Jingle Bells“, visur skambančio jau nuo lapkričio pradžios.
Bitlai buvo teisūs – iš tiesų viskas, ko mums reikia Kalėdoms, o ir šiaip gyvenimui, yra meilė. Ir, pridurčiau, sąmoningumas. Tada bus mažiau ginčų, kas dvasingesnis, o ir bausti savęs bei kitų blogomis dovanomis arba jų nebuvimu neteks.
Neturi pinigų? Kepk meduolius ir dovanok. Turi mažai pinigų – rankų darbo šokoladas, gera kava, arbata visuomet tvirta dovanų valiuta. Turi pinigų, bet neturi fantazijos – dovanok voką, kurio turinys maloniai nustebins. Bet dovanok, džiugink. Nes apgalvotos, sąmoningos, geros dovanos – tai ne materializmas, tai energijos, minčių ir rūpinimosi vieno kitu mainai, tai prisiminimų kūrimas. Ir netikėk Marie Kondo tvarkos teorija ir raginimais viską išmesti, nes, žiūrėk, nepraėjo ir metai kiti po jos madingų minimalistinių lozungų skandavimo, o ji jau savo aksesuarų liniją paleido – prieš tai ragino atsikratyti, dabar ragina pirkti – ir tik iš jos. Taip taip, žvaigždžių lūpomis, deja, dažnai madingai kalba ne Kalėdų ar aukštų idealų dvasia, o komercija.
Mes dažniausiai slapstomės už tų pseudo antivartotojiškų lozungų ne todėl, kad iš tiesų rūpi Kalėdų dvasia, planeta ar neturime pinigų, laiko, idėjų, o todėl, kad paprasčiausiai tingime stengtis, nenorime iš tiesų klausytis ir girdėti vienas kito. Arba laukiame „last call“ – paskutinio skambučio, tada jau grumiamės eilėse kaip už gyvybę ir griebiame bet ką.
Man asmeniškai – iššūkis ne išrinkti, bet iškentėti nepadovanojus anksčiau arba nepamiršti, kur paslėpiau. Nes dovanas perku visus metus, nuoširdžiai galvodama apie žmones, kurie jas gaus.
Nes tikiu, kad gerų, sąmoningai su meile rinktų dovanų sukeltas efektas – tai tos pačios emocijos, patirtys, prisiminimai, kuriuos ragina dovanoti antimaterialistai. Taikių, harmoningų, dvasingų ir dosnių visomis prasmėmis Kalėdų!