Rašytoja Rūta Šepetys – apie filmą „Tarp pilkų debesų“: „Nedaugelis žino, kokie baisūs yra komunizmo padariniai“

Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenančio „Tarp pilkų debesų“ režisieriaus Marius Markevičius šeimoje – yra tremtinių, todėl jam ši tema itin artima. 

„Mano mama iš Kauno, tėtis – iš Šakių. Jie yra karo vaikai, tačiau jiems pavyko pabėgti į Jungtines Amerikos Valstijas. Tiesa, kita mano šeimos dalis liko čia. Mano tėta buvo išvežta į Sibirą kai jai buvo dvylika metų ir dvidešimt metų praleido tremtyje, todėl kurti šį filmą buvo didelė atsakomybė. Iš dalies aš dariau filmą jai. Norėjau parodyti, kad ten buvo vilties, meilės, muzikos. Menas – buvo viena iš priemonių išgyventi. Na, o Linos personažas – visos Lietuvos simbolis. Juk lietuviai niekada nepasidavė ir nepasiduos“, – kalbėjo M. Markevičius.

„Tarp pilkų debesų“ pasakoja jaunos merginos Linos Vilkaitės istoriją. 1941-ųjų birželio 14 d., į duris pasibeldus sovietų kariškiams, Lina kartu su mama ir broliu sugrūdami į gyvulinius vagonus ir ištremiami į Sibirą. 

Tokio pat žiauraus likimo sulaukė šimtai tūkstančių lietuvių, latvių ir estų. Rūtos Šepetys knyga ir pagal ją sukurtas filmas pasakoja tremties istoriją jaunos merginos akimis. Čia, šalia nežmoniškų gyvenimo sąlygų bei išbandymų, atsiranda vietos tikėjimui, vilčiai ir meilei.

„Knygą pradėjau raštyti 2005-aisiais, ją išleidome 2011 metais, o dabar ji išleista net į 53 kalbas. Tačiau kiekvienais metais aš esu šokiruota, žmonės labai mažai žino ne tik apie Lietuvos istoriją, bet ir komunizmo padarinius. Žinios padeda žmonėms geriau funkcionuoti, bendrauti ir suprasti vienas kitą, istoriją. Tai nebėra mano gyvenimo darbas – tai mano širdies darbas. Aš supratau istorijos galią. Jaučiu didžiulį atsakomybės jausmą. Manau, kad filmas yra netgi geresnis už knygą. Vakar, sėdint kambaryje kartu su tremtį išgyvenusiais žmonėmis, jaučiau, kad aktoriai ir ekranizacija juos labai stipriai paveikė. O tai ir yra svarbiausia“, – filmo pristatymo metu kalbėjo rašytoja R. Šepetys.

Vieną pagrindinių vaidmenų įkūnijusi norvegų kilmės aktorė Lisa Loven Kongsli prisipažino – perskaičius būsimo filmo scenarijų ją šokiravo, kad visa tai, apie ką jame kalbama, vyko realybėje.

„Aš labai stipriai jaučiau savo personažą, jos šeimą ir visus Lietuvos žmones. Buvau labai sunku vaidinti šioje istorijoje, nes tai išties įvyko ir tai šiuo metu vyksta kitose šalyse. Nors filmą baigėme filmuoti prieš dvejus metus – man vis dar sunku apie tai kalbėti“, – emocijų neslėpė žymi aktorė.

Filmas bus rodomos Jungtinėje Amerikos Valstijose, dešimtyje didžiausių šalies miestų. Anot režisieriaus, juosta bus rodoma ten, kur yra įsikūrusios didžiausios lietuvių bendruomenės. Filmo orginali kalba – anglų, tačiau jis dubliuotas ir lietuvių kalba.

Anot filmo kūrybinės komandos, svarbu, kad visas pasaulis sužinotų apie skaudžią Lietuvos ir kitų represiją išgyvenusių valstybių istoriją.