Simone de BEAUVOIR (1908–1986) buvo filosofė, tačiau garbinama labiau už kino žvaigždes. Ji, feminizmo ikona, pakeitė moterų gyvenimą, tik pati įkliuvo į spąstus.
LYTIES KLAUSIMAI. De Beauvoir knyga „Antroji lytis“ tapo moterų biblija, išprovokavo naują feminizmo bangą. Simone norėjo parodyti moterims, kad jos disponuoja savo kūnu ir gyvenimu, nepriklauso nuo vyrų, yra laisvos. Knyga prilygo bombai ir todėl, kad Simone buvo plunksnos meistrė. Už 1954-ųjų romaną „Mandarinai“ ji net gavo Gonkūrų premiją. Beje, šios istorijos herojai buvo pora de Beauvoir meilužių ir realūs Paryžiaus intelektualai. Ji visada rašė apie save ir savo draugus.
PIRŠLYBOS. Natūralu, kad nepriklausomos moters etalonu tapo pati Simone. Kai jai pasipiršo filosofas Jeanas-Paulis Sartre’as, panelė atsisakė tekėti – esą neturi kraičio; subtiliai atsikratė garbintojo. Tačiau merginą įkvėpė kita atkaklaus kavalieriaus idėja – 1929-aisiais kažkur prie Luvro karuselės pasiūlyta atvira santuoka: jiedu bus pora, bet nevaržys vienas kito, turės meilužių, gyvens, kaip kuriam patinka. Simone tokie santykiai atrodė idealūs: ji, moteris, turės tiek pat teisių kaip vyras, abu bus laisvi.