„Niekam nereikia dar vienos knygos. Ypač – apie statybas“, – rašydamas romaną, didelių vilčių nepuoselėjo komunikacijos agentūros „Black Florence“ partneris Jaunius PETRAITIS (38). Tačiau jo debiutinė knyga „Tu kažką turi“ iškart sulaukė sėkmės: įtraukiančiai papasakota tragikomiška istorija apie lietuvį, nusprendusį pastatyti šeimai namą, pasirodė nuoširdžiai artima net tiems, kurie su statybomis neturi nieko bendro ir gyvenimą ketina praleisti bute.
„Kai namo statybų imasi humanitaras, viskas baigiasi knygų mugėmis“, – girdėjau jus juokaujant. Nuo mažų dienų gebėjote lengvai suregzti žodį?
Žmogus pasmerktas būti humanitaru, kai abu tėvai humanitarai: mano tėtis baigęs prancūzų, mama – lietuvių kalbą ir visą gyvenimą dirbo lietuvių kalbos mokytoja. Aišku, turėjo praeiti laiko, kol suvokiau, kad nuo savo polinkių nereikia bėgti – net kai jie paveldėti iš tėvų. Man patinka rašytojo Steveno Pressfieldo frazė: „Pirmąją savo mintį subrandinau sulaukęs trisdešimties, o iki tol tik kartojau kitų žmonių mintis.“ Manau, tai būdinga daugeliui mūsų. Septyniolikos su draugu išvykau į Angliją užsidirbti ir pamatyti, kas slypi gyvenimo paraštėse: netipinis veiksmas šimtukininkui, tačiau palikęs ryškesnių įspūdžių nei tai, ką vėliau nuveikiau užsivilkęs kostiumą. Nesuprantu, kaip tėvai mane išleido.