„Redirected / Už Lietuvą!“ žvaigždė Gilas Darnellis Lietuvoje sukūrė ne tik įsimintiniausią savo vaidmenį, bet ir surado meilę

Kaip atsiradote kino pasaulyje? Kada supratote, kad tai jūsų pašaukimas?

Kartą mano tuometė mergina užsidegė noru pamatyti miuziklą „The Phantom of the Opera“ Londone. Pamenu, kad bilietus buvo sunku gauti, nuo ankstyvo ryto stovėjome eilėje, kad įsigytume bilietus į vakaro pasirodymą. Pagaliau įsitaisiau kėdėje, vos kelios eilės nuo scenos, ir tikrai maniau, kad manęs čia niekas nenustebins. Pasistengiau, kad mano mergina būtų patenkinta, todėl jaučiausi galįs tiesiog atsipalaiduoti. Nors gal jums visa ši istorija pasirodys per daug lėkšta ir nevyriška, tačiau išgirdęs pagrindinio aktoriaus dainas ir pamatęs jo vaidybą likau sužavėtas.

Nusprendžiau, kad ir aš to noriu. Pradėjau studijas vienoje geriausių šalies dramos mokyklų, tačiau buvau sportininkas, todėl man nelabai sekėsi lavinti balsą. Po kelerių metų vienas dėstytojas pasakė, kad miuziklai – ne man. Jis man patarė išbandyti jėgas televizijoje ir reklamose. Taip ir prasidėjo viskas.

Pamenu ,kad stojamiesiems egzaminams teko atlikti dvi dainas, W.Shakespeare'o pjesę, kažką modernaus ir šokti. Man niekada netrūko pasitikėjimo savimi, todėl maniau, kad tai bus juokų darbas (juokiasi). Gailiuosi, kad neįamžinau tų egzaminų kamera, nes būtų iš ko pasijuokti dabar. Nors buvau beviltiškas, tačiau patekau, nes kritau į akį mokyklos direktoriui, kuris buvo gėjus.

Tačiau miuzikluose taip ir neteko vaidinti?

Londone vaidinau miuzikluose, bet visada svajojau atlikti vaidmenį „The Phantom of the Opera“. Persikraustęs į Los Andželą vaidinau televizijoje ir reklamose. Pagalvojau, kad į šią rinką patekau, nes norėjau dainuoti miuzikluose, tad nusprendžiau gilintis į tai ir tobulėti. Susiradau mokytoją, vieną žymiausių Brodvėjaus pasaulyje,  Douglą Silvą. Tiesiog parašiau jam per „Facebook“. Mūsų susitikimo teko laukti dvejus metus. Pagaliau susitikome papietauti. Po šios pažinties jis ėmėsi mane mokyti, dalytis savo patirtimi, išmokė, kaip taisyklingai kvėpuoti, patarė, kur toliau gilinti savo žinias. Jis padarė tikrus stebuklus.

Išmokote dainuoti, tai gal įkūrėte savo grupę?

O taip, Los Andžele su grupe draugų atliekame roko stiliaus Michaelo Bubbe'o dainas. Pačiame Holivudo centre susiradome vietą, tiksliau, mano geras draugas leido koncertuoti jo bare. Kartą man kilo mintis ten surengti teminį vakarą. Paklausiau savininko. Gavęs leidimą, nusprendžiau surengti miuziklų vakarą, nes Los Andžele visi nori prasimušti į kino pasaulį, o teatro atstovų ten yra labai mažai. Labiausiai išgyvenau, kad mano draugas, baro savininkas, supyks, kad jo bare, kuriame grojama roko muzika, statomas miuziklas. Mano nuostabai pasirodė, kad jis buvo miuziklų gerbėjas. O mano surengtas vakaras sulaukė išskirtinio dėmesio. Nuo tada pradėjome rengti tokius vakarus dažniau. Visi žinojo, kad bus miuziklas, tačiau, koks, sužinodavo tik atėję.

Kaip nutiko, kad sutikote vaidinti E.Vėlyvio filme?

Šiuo metu gyvenu Los Andžele, tačiau turiu agentą ne tik ten, bet ir Londone, kur gyvenau 10 metų. Taip jau nutiko, kad paskambino Londono agentas, atsiuntė man filmo scenarijų. Jį perskaitęs likau sužavėtas ir netrukus įrašiau trumpą vaizdo medžiagą, kuri buvo nusiųsta į Lietuvą. Nesulaukiau jokių žinių ir jau ketinau praleisti savaitgalį Palm Springse. Ketinau netikrinti elektroninio pašto, išjungti telefoną ir pasimėgauti ramybe, tačiau dėl kažkokių aplinkybių patikrinau elektroninį paštą ir ten radau laišką, pranešantį, kad manęs laukia pirmadienio vakarą Lietuvoje. Pagalvojau: „mėšlas“, tačiau labai norėjau to vaidmens.

Įdomiausia tai, kad man nebuvo pasiūlytas vaidmuo, su manimi tik norėjo susitikti režisierius, tačiau ryžausi avantiūrai. Pasirodo, kad Johnny vaidmeniui buvo pasirinktas kitas aktorius, bet kažkas parodė Emiliui mano siųstą vaizdo medžiagą ir įkalbėjo jį su manimi susitikti. Mano kelionė buvo tikras košmaras, vieni skrydžiai vėlavo, kiti buvo atidėti, užtrukdau 40 valandų ir pagaliau atvykau į Lietuvą. Jau kitą dieną, antradienį, mes nuvykome į viešbutį, ten mane prirakino keturioms valandoms prie radiatoriaus ir skaitėme filmo scenarijų (juokiasi). Po to grįžau į Los Andželą savaitei, o po jos atskridau į Lietuvą, kur praleidau tris mėnesius.

Ką buvote girdėjęs apie šalį prieš atvykdamas į Lietuvą?

Mokslus baigiau Honkongo mokykloje, kuri buvo labai kosmopolitiška, joje mokėsi įvairių tautybių žmonių. Gerai sutariau su studentais iš Estijos, jie buvo mano draugai. Žinojau, kur yra Estija, Latvija ir Lietuva. Žinote, kas man yra įdomiausia? Kad vakarinėje dalyje yra mažas Rusijos lopinėlis. Kas čia per velnias? Gyvenant Londone daugelis kalbėdami apie Rytų Europą įsivaizduoja šalis, į kurias britai vyksta atšvęsti bernvakarių ir pasilinksminti. tačiau atvykęs pamačiau draugiškus žmones, gražią miesto architektūrą ir likau sužavėtas.

Ar teko laisvu laiku po filmavimų pakeliauti po Lietuvą?

Jūs juokaujate, mes neturėjome laisvalaikio. Iš tikro dirbome labai intensyviai, todėl teko tik trumpai susipažinti su šalimi. Ilsėjomės tik vieną kartą, kuomet vykome į sodybą Trakuose, ten buvo pirtys, baseinai ir panašiai. Teko lankytis Nidoje, labai patiko kopos, nes jos niekuo nesiskiria nuo australiškos pakrantės. Tik vienas dalykas užkliuvo – pliažo mados, kurios šiek tiek skiriasi (juokiasi). Išbandžiau nacionalinę virtuvę, labiausiai patinka kibinai. Cepelinai? Oi, ne. Aš nemėgstu kiaulienos, todėl kažkaip nesusižavėjau jais.

Kiek jūsų veikėjas Johnny (Gilo herojus galvoja, kad yra geriausias, jis labai pasipūtęs. Dėl jo kiekvieną rytą reikia nusiskusti kojas, nes jis mano, kad yra superkietas – aut. pastaba) yra panašus į jus asmeniškai?

Manau, kad jis primena mane, kuomet gyvenau Londone. Mano gyvenimas buvo šiek tiek panašus į Johnny, tik nebuvo ginklų ir šaudymų. Dabar aš suaugęs ir labiau subrendęs.

Kokių teko imtis ypatingų priemonių ar veiksmų besiruošiant šiam vaidmeniui?

Perskaitęs filmo scenarijų žinojau, kad nuo 30 puslapio man teks vaidinti nuogam, todėl pradėjau sportuoti. Specialiai tam pradėjau lankyti treniruotes ant trapecijų, kaip cirke. Tuomet stengiausi kiek įmanoma dažniau apsilankyti treniruotėse. Žvelgiant atgal pramenu, kad pirmą filmavimo dieną aš net nenutuokiau, kad Emilis yra tikra žvaigždė Lietuvoje. Paparacai įsitaisė ant stogų ir pradėjo fotografuoti. Žinojau, kad radiatorius užstos mano privačias dalis, tačiau atsirado galvos skausmas, kad paparacai nufotografuos tai, ko nereikia. Kitą dieną internete pasirodė nuotraukos, todėl savo socialiniame tinkle įkėliau kelias nuotraukas iš filmavimo aikštelės, kad kiti suprastų, kad aš neišprotėjau, bėgioju nuogas, nes tai yra mano darbo dalis.

Pamenu, kad visą dieną praleidome troleibuse, o nepažįstamieji nužiūrinėjo mano užpakalį.

Ar sulaukėte komplimentų?

Ne (juokiasi). Daugelis bandė išvengti akių kontakto su manimi ir nuolatos nudurdavo akis į žemę. Dabar nesuvokiu, kaip aš galėjau taip lengvai nusimesti drabužius ir vaidinti vilkėdamas tik kojinėmis. Juokingiausia, kad sulaukiau pasiūlymo pakartoti visa tai per premjerą (juokiasi).

Esate išvaizdus aktorius, sulaukiate daug moterų dėmesio, ar jūsų širdis užimta?

Taip, bet nenoriu apie tai atvirauti. Kai gyvenau Londone, man patiko pietietės. Paskui draugavau su latve, o 2012-ųjų vasarą mano širdį užkariavo lietuvė. Su Sandra susipažinau, kuomet pirmą kartą lankiausi Lietuvoje. Iki šiol esame drauge. Galiu pasakyti, kad ji yra nuostabi asmenybė, neeilinė moteris. Ji nenori viešinti mūsų santykių, nes pikti liežuviai pradėtų plakti, kad ji yra su manimi dėl to, kad esu aktorius, kad gyvenu Los Andžele ir panašiai.

Tai gal galima tikėtis, kad persikelsite į Lietuvą dėl savo mylimosios?

Na, nelabai tikėtina. Pavyzdžiui, Sandra kelis mėnesius gyveno su manimi Los Andžele, mes praėjusias Kalėdas praleidome Lietuvoje, kuomet buvo minus 25 laipsniai. Šį kartą mane nustebino oras, nes nėra taip šalta kaip praėjusią žiemą. Dar kitas labai svarbus dalykas – mano peržiūros ir darbas vyksta Amerikoje, būdamas čia negalėčiau savęs realizuoti.