Reklamai „Neik į teatrą“ – kritikos banga: sureagavo ir pats Nacionalinis dramos teatras
Sekmadienį kultūros bendruomenė socialiniuose tinkluose pažėrė kritikos naujajai Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) reklamai ir jos šūkiui „Neik į teatrą“. Anot menų reklamos specialistės Stefanijos Jokštytės, šie žodžiai daro žalą visam nepriklausomų teatrų sektoriui: „Šiandien man svyra rankos ir darosi silpna, kaip taip galite kalbėti už visą teatro kategoriją. Ar jūs suprantate, kokią žalą darote šiuo vienu sakiniu visam teatro laukui?“ Pasak LNDT atsiųsto komentaro, „tai yra tik sezono reklaminės kampanijos pradžia. Kviečiame laukti tęsinio, kuris – jau kitą savaitę“.
LNDT kol kas nuo detalesnių komentarų susilaiko ir informavo, kad kitą savaitę bus surengta spaudos konferencija.
S.Jokštytė šią reklamą kritikavo, kad valstybės pinigais išlaikomas, prestižinėje Vilniaus vietoje įsikūręs LNDT, kurio repertuariniai pardavimai einasi stabiliai gerai, nenukentės taip stipriai, kaip mažieji teatrai: „Tie, kurie maži yra pažeidžiami labiausiai, jūs kaip pagrindinis teatras, kurio repertuariniai pardavimai einasi stabiliai gerai, galbūt nenukentėsite taip stipriai, nes galite sakyti arogantiškai „Neik į teatrą“, nes vis tiek kažkas ateis. Bet mažieji, kasdien bandantys populiarint teatro lauką, kurti spektaklius ir tikėtis, kad vieną dieną ir jų spektakliai bus rodomi nacionaliniame teatre, gali nueiti į tokį minusą vien nuo šių žodžių.“
Reklamos specialistė baiminasi, kad tokiu būdu gali sumenkti mažųjų teatrų konkurencinis laukas.
„LNDT kalba apie visą meno sritį, jeigu kalbėtų tik apie save – neturėčiau priekaištų“, – sakė S.Jokštytė.
Be to, S.Jokštytės nuomone, reklamoje nesugalvota nieko naujo: „Prieš dešimtmetį daryta reklama „Nevaryk į Sattą“ buvo daug juokingesnė ir kūrybiškesnė. O štai LNDT atveju, kūrybiškumas suveikė ne kaip katalizatorius dėmesiui pritraukti, bet užkliudė jautrią temą.“
S.Jokštytei antrino ir komunikacijos ekspertė Laisvė Radzevičienė: „Laukiu rudens ir teatro sezono. Į teatrą eisiu, kad ir ką sakytų afišos mieste. Suprantu, kad tai tik pirmas žingsnis teatro komunikacijoj, sujudinęs vandenis, bet man jis atrodo pakartotas, neįdomus ir netgi įžeidžiantis tuos, kurie teatrui atiduoda savo gyvenimą. S.Jokštytė sudėliojo viską puikiai. Ir dar galvoju, negi trys jauni vadovai tik tiek tesugebėjo?“
Scenos menų kritikė Sigita Ivaškaitė taip pat kritiškai reagavo į naująją LNDT reklamą: „Jie nesako „neikite į mūsų teatrą“, jie sako „neikite į teatrą“.“
Jos įsitikinimu, žinutės jautrumą didina pati išgyvenimo sektoriuje tema, kai ne valstybiniai teatrai išgyvena tik iš bilietų, tad išeina „neskanus juokelis kitų sąskaita“.
„Tai, kas trigerina, yra pozicija, labai patogi pozicija, iš kurios labai nepatogiais dalykais juokaujama. Jei taip juokautų nevyriausybininkai, būtų pareiškimas, dabar – savo lauko ignoravimas ir arogancija. Reklama nėra vien tik efektas, yra tokie dalykai kaip reklamos kultūra, ypatingai jautri (tikėčiau) meno lauke. Empatijos ignoravimas šiuo atveju tiesiogiai veda į aroganciją, kuria nežinau ar turėtų spinduliuoti naujas ir visus priimantis, viskam atviras teatras“, – teigė kritikė.
„Provokuojanti žinutė yra geriau, nei nepastebima“
Laisvai samdomas prekių ženklų strategas Vaidotas Valantiejus 15min teigė, kad kultūros bei teatro bendruomenė neturėtų pernelyg jaudintis dėl to, kad, perskaitę žinutę „Neik į teatrą“, žmonės staiga masiškai ims nebepirkti bilietų į teatrą.
Jo teigimu, jei reklama veiktų tiesiogiai ir į kiekvieną raginimą pirkti kokią nors prekę ar eiti į koncertą vartotojas reaguotų automatiškai ir darytų kaip liepiami, tuomet rinkodaros specialistai išvis nebūtų reikalingi.
„Ši LNDT žinutė yra provokuojanti, aiški ir pastebima. Savo esme ji kelia klausimą apie teatrą kaip tokį, o žmonėms tai gali tapti pretekstu pagalvoti ir prisiminti, kada jie patys paskutinį kartą lankėsi teatre“, – teigė V.Valantiejus pažymėdamas, kad po pandemijos toli gražu ne visi žiūrovai sugrįžo į teatrus, o šios problemos iškėlimas gali būti naudingas ne tik pačiam LNDT, bet ir visai teatro bendruomenei.
Anot jo, šios reklamos kritika ateina ne tik iš baimės, kad tokia reklama gali suveikti, tačiau ir iš visiško nesupratimo, kaip reklama veikia.
„Reklaminė žinutė retai suveikia tiesiogiai raginant ir kviečiant pirkti. Kur kas paveikesnė ir ilgalaikė yra ta reklama, kuri veikia per asociacijas, provokacijas, atmintį, viešumą. Tad ši Nacionalinio teatro reklama kaip tik kelia problemą ir priverčia žiūrovus sumąstyti“, – teigė pašnekovas pabrėždamas, kad socialiniuose tinkluose kilęs sujudimas bei pasipiktinimas tokia reklama tik parodo, kad ši žinutė jau yra pastebėta.
V.Valantiejaus teigimu, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad ši reklama gali būti tik didesnės kampanijos dalis, todėl reikia leisti dalykams įvykti, kad pamatyti visumą ir įvertinti, ar reklama buvo gera, ar ne.
„Šiandien mes dar nežinome, kokie yra tolimesni šios reklaminės kompanijos žingsniai. Tikiu, kad pristatant naują teatro sezoną, vienaip ar kitaip bus atspindėta ir ši reklaminė žinutė. Po savaitės ar kelių gal mes pamatysime televizijos klipus, gal šiuos plakatus netrukus pakeis kiti, kurie pratęs šią temą ir istoriją. Tačiau jau dabar galime drąsiai teigti, kad pirmasis žingsnis jau yra pavykęs“, – pabrėžė pašnekovas.
Anot jo, šia reklama teatras drąsiai atkreipia dėmesį ir į paties teatro žanro krizę, todėl, jo manymu, provokuojanti žinutė, priverčianti susimąstyti, visada yra geriau ir įdomiau, nei ta, kuri praeina nepastebėta.