Renata Norvilė seka tėvo pėdomis ir neria į naują veiklą: „Vyras juokiasi, o mama prieštarauja“

„Mano tėtis baldininkas, tad nuo vaikystės stebėdavau, kaip jis dirba“, – pasakoja Renata, pripažindama, jog ir šiandien tėtis yra tas žmogus, į kuri ji kreipiasi patarimo.

Šį šeštadienį „Lietuvos ryto“ televizijos žiūrovus prie ekranų kvies laida „Gyvenimas versle“. Šios savaitės laidos herojė – atlikėja Renata Norvilė, kuri savo laisvalaikiui pasineria į mėgstamas veiklas: gamina unikalius laikrodžius, vazas, padėklus bei yra išbandžiusi jesmonito ir žvakių liejimą.

„Rankdarbiai ir būreliai prasidėjo dar nuo vaikystės, tačiau mama mane visad, kažkodėl, varydavo nuo puodų ir prašydavo netrukdyti. Todėl aš eidavau pas tėtį, o jis – baldininkas, stalius ir taip nuo mažų dienų jam padėdavau susukinėti spintas, stalus, kėdutes bei visą kitą“, – laidoje prisiminimais dalijosi moteris.

Pasak Renatos, jos nauji projektai gimė ieškant plano B. Prieš pat karantiną moteris atrado epoksido liejimo techniką ir pasinėrė į ją su didele aistra. Baigusi kursus, ji greitai suprato, kad pirminė mintis apie grindų gamybą nėra jos kelias, tačiau netrukus kilo idėja kurti laikrodžius su į vidų įlietu medžiu.

„Prieš pat karantiną aš labai susidomėjau epoksido liejimu. Man patiko epoksidinės grindys ir epoksido stalai su medžiu, jog pagalvojau, kad kažko panašaus reikėtų sodyboje. Susiradau mokymus, bet po jų supratau, kad grindų tikrai neliesiu, nes tai gan prabangi medžiaga ir tikrai ne mano sodybai. Taip pradėjau ieškoti, ką dar galima pagaminti iš epoksido ir kilo mintis pasigaminti laikrodį su į vidų įlietu medžiu. Gal iš šalies tokių rankdarbių gamyba skamba moteriškai, bet kai pasiimi pjūklą ar poliravimo aparatą į rankas, moteriškumo lieka mažai“, – apie savo hobį atvirauja dainininkė.

Nors Renata iš pradžių kūrė sau, tačiau greitai jos rankų darbo gaminiai ėmė patikti ir kitiems, o laikrodžių asortimentą papildė vazos, padėklai, padėkliukai. Tik atėjus šaltajam metų sezonui ji epoksidinę dervą iškeičia į vašką, liedama žvakes, ar muilą, gamindama iš jo gėlių puokštes.

„Iš pradžių aš norėjau kažką pasigaminti sau. Pasigaminau vieną laikrodį, pasistačiau į sekciją. Pasigaminau antrą, po to trečią, vyras klausia, ko aš čia juos kolekcionuoju, reikia parodyti žmonėms. Galvojau, kam čia bus įdomu, bet priraginta įdėjau į internetą ir žmonės pradėjo užsakinėt tuos laikrodžius, nors tokio verslo iš pradžių nė neplanavau“, – teigia moteris.

Kalbėdama apie tai, ar jos veikla atsiperka, Renata pripažįsta, jog pagal reikalingas priemones, tai prabangus užsiėmimas, todėl daug kas susidomėję, greitai apleidžia tokį hobį. Tačiau jos pačios troškimo kurti tai nesustabdė ir šiandien Renata jau mokosi suvirinimo amato, kad galėtų pradėti gaminti stalus.

„Aš turbūt niekada nenustosiu. Vyras juokiasi, o mama prieštarauja, bet turiu norą pradėti gaminti staliukus. Susiradau suvirinimo mokymus ir manau, kad jau galėčiau pasidaryti kojas stalui. Taip žingsnis po žingsnio perėjau prie baldų gamybos ir išties, tėtis yra mano dešinioji ranka. Jei ko nors nežinau, patarimo klausiu pas jį, pavyzdžiui, kaip išfrezuoti laikrodį, jeigu jis gavosi kreivas, arba kaip nušlifuoti“, – su šypsena veide ir užsidegimu akyse pasakoja Renata.

„Gyvenimas versle“ – kiekvieną šeštadienį, 17:30 val., per „Lietuvos ryto“ televiziją.