Renkamės augintinį: patelė ar patinėlis?
Prieš įsigyjant keturkojį draugą, dažniausiai iškyla daugybė klausimų. Tvirtai žinote, kokios veislės šunelio ar katytės norite? Ne mažiau svarbu apsispręsti, kokios lyties gyvūnėlį įsigyti. Konsultuoja gyvūnų priežiūros centro „Nuaras“ veterinarijos gydytoja Jurgita Gustaitienė.
► Šuo ar kalaitė?
„Iš vados išsirinkome patį gražiausią ir žaismingiausią šuniuką – tai buvo gaujos vadas. Tą akimirką negalvojome, kad subrendęs jis taip pat stengsis išsikovoti aukščiausią hierarchijos laiptelį šeimoje, sunkiai paklus dresūrai ir nesileis vedžiojamas“, – pasakoja skaitytoja Daina. Kiek kitokiais džiaugsmais ir problemomis dalijasi kalyčių šeimininkai.
Vieni tvirtai apsisprendę ir dairosi norimos lyties, kiti bando pasverti visus trūkumus ir pranašumus, treti vadovaujasi meile iš pirmo žvilgsnio. Tiesa, stereotipiniai lyčių skirtumai visada turi išimčių. Tos pačios vados ir lyties mažylių temperamentas gali stipriai skirtis, tad veisėjas patars, kokios lyties keturkojį pasirinkti.
Patinas. Pirkdami šunį, neretai būsimi šeimininkai vadovaujasi sena taisykle: patinas linkęs pasirinkti šeimininkę, o kalė prisiriš prie šeimininko. Tiesos yra, bet jei nusprendėte įsigyti didžiųjų šunų veislės patiną, būtina gera šeimininko fizinė forma ir tvirtas charakteris. Tikėtina, kad vyras kur kas lengviau suvaldys didelį ir stiprų šunį. Jei neparodysite „kas čia vadas“, patinas bandys jus ignoruoti, nepaklusti ir dominuoti šeimoje. Pasiruoškite, kad jam reikės daugiau dėmesio: jis bus aktyvesnis, žaismingesnis ir ištvermingesnis nei kalaitė. Jei mėgstate sportuoti, važinėti dviračiu, bėgioti ar aktyviai leisti laisvalaikį, šuo bus geriausias palydovas bet kuriuo laiku ir bet kokiu oru. Patinai nori tyrinėti pasaulį, leistis į nuotykius, ieškoti rujojančių patelių, veltis į muštynes su kitais šunimis, tad už namų teritorijos paleisti nuo pavadėlio galėsite tik tada, jei būsite įsitikinę, kad pakviestas augintinis tuoj pat grįš. To mokydami patiną, turėsite įdėti daug kantrybės.
Jei jūsų kiemas išpuoselėtas, taip pat turėsite daugiau vargo: šunys žymisi teritoriją ir šlapimu nudegina daugelį želdinių. Tiesa, pasivaikščiojimai su keturkoju taip pat turės būti ilgesni, juk apuostyti ir „apšlakstyti“ jis turi kiekvieną krūmą ir kampelį!
Paprastai vyriškosios lyties gyvūnai yra stambesni ir gražesni. Dėl šios priežasties parodose planuojantys dalyvauti būsimieji šeimininkai dažniau renkasi patinuką. Tad nenuostabu, kad konkurencija tarp patinų yra didesnė ir sunkesnė.
Kalytė paprastai yra meilesnė, ramesnė, paklusnesnė, labiau prisiriša prie šeimininko ir vaikų. Patelei nerūpi pabėgti iš namų, išskyrus rujos laikotarpį. Išauklėta kalytė gali koja kojon žingsniuoti su jumis be pavadėlio, viešumoje paklusniai vykdyti komandas ar žaisti nekreipdama dėmesio į praeivius, šunis ir įvairiausius kvapus. Dažniausiai kalytės yra atidesnės, lengviau sutelkia ir išlaiko dėmesį, tad jas paprasčiau dresuoti. „Nors kalytės yra klusnesnės, dresūros aukštumų pasieksite tik su patinėliu, – teigia specialistė Jurgita Gustaitienė. – Tarnybinių šunų dresuotojai teigia, kad patinai skirti darbui, o patelės – vaikams.“ Jei gyvenate bute, džiaugsitės pasirinkę kalytę, nes jos rečiau prašosi į lauką, pasivaikščiojimai trunka trumpiau. Vienintelė problema, su kuria susiduria kalyčių šeimininkai, – ruja, trunkanti tris savaites du kartus per metus. Šiuo laikotarpiu neatsiginsite patinų bandos – kalė išskiria feromonus, kurie lyg magnetas traukia patinus. Patelė trokšta poruotis, ant kilimo palieka dėmių ir prisigalvoja įvairiausių būdų, kaip pasprukti. Kita vertus, kalė gali atsivesti palikuonių, o veisliniai šuniukai su tvarkingais dokumentais gali tapti papildomu pajamų šaltiniu.
► Katytė ar katinas?
Jei norite meilaus pūkuoto draugo, kuris visada pasitiktų namuose, rekomenduojama katinus ir kates kastruoti. Tai išsprendžia daugelį lyčių problemų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad lyčių charakteriai, kaip ir šunelių, ne visada tipiški: galite įsigyti labai meilų patinuką ar paslaptingą katytę, kuri išdidžiai laikysis atokiau.
Katinas. Jei galvojate apie patinėlį, greičiausiai teks auginti nepriklausomą asmenybę: „Aš esu katinas! Mėgstu vaikščioti vienas ir einu ten, kur noriu!“ Tiesa, jis taip pat mėgsta žaisti, leidžiasi glostomas, šeriamas ir mylimas, bet tik tada, kai to nori jis, o ne šeimininkas. Katino smalsumui ir aktyvumui nėra ribų: jis nori žinoti viską, kas dedasi jo teritorijoje, ištyrinėti naujus daiktus, baldus, įlipti į tuščią dėžę, visur karstytis. Tiesa, stipriai išbaręs, galite užgauti katino savimeilę, o tada laukite keršto… Balutę batuose gali aptikti ir tie, kurie katinui tiesiog labai nepatiko ir įsiveržė į jo teritoriją (jūsų namai – katino karalystė). Didžiausia priežastis, kodėl atsisakoma patinėlio, – teritorijos žymėjimas labai stipriu kvapu. Katinai „apipurškia“ ne tik lauko augalus, bet ir kambaryje esančius baldus, būsto sienas. Jei katiną išleidžiate į lauką, jis greičiausiai savo teritoriją gins nuo kitų patinų, velsis į muštynes, leisis ieškoti nuotykių. Anksčiau ar vėliau teks pagalvoti, ar neverta gyvūnėlio kastruoti.
Katė. Jei visada po šonu norite turėti meilų, pūkuotą augintinį, rinkitės katytę. Jos mėgsta susirangyti šalia šeimininko, murkti, meilintis. Trumpiau tariant, katė nuolatos sieks jūsų dėmesio. Be abejo, kaip tikra moteris, katytė tvarkingesnė, linkusi prisitaikyti prie namuose vyraujančios tvarkos. Dar vienas pastebėjimas – su šeimininke katė gali būti miela ir švelni, o su vyrais koketuoti: išriesti nugarą šiam prisiartinus, glaustytis snukeliu ir pan.
Beje, mylimas nekastruotas augintinis gali tapti nepakenčiamas. Porą kartų per metus teks iškęsti ausį veriančius riksmus. Kas su tuo susidūrė, žino, kad katės tikrai labai balsingos! Galite duoti specialių hormoninių tablečių (jas paskirti gali tik veterinaras), leisti susilaukti palikuonių arba augintinę sterilizuoti.