„Retroseksualai“. Gal jūs – viena iš jų?
Jei norite susirasti savo pirmąją meilę socialiniuose tinkluose, prancūzų rašytojas, romanų apie meilę autorius Davidas Foenkinosas (gal matėte filmą „Subtilumas“ su Audrey Tautou pagal jo knygą?) jus pavadintų „retroseksualu“. Susisiekti su žmogumi, kurį kadaise mylėjote, šiais laikais labai paprasta, bet ar būtina? Rašytojo samprotavimai šia tema.
Dar visai neseniai tai galėjo padaryti tik privatus seklys, o dabar – visagalis feisbukas. Atsiradus socialiniams tinklams, viskas pasikeitė. Dabar su bet kuriuo žmogumi galime palaikyti artimesnius ar šaltesnius santykius – visiškai paprastai. Ir tai keičia mūsų gyvenimą.
Vis daugiau vyrų ir moterų pasiduoda pagundai vėl išgyventi praeities istoriją. O jei buvusi meilė vis dar kelia didžiulę simpatiją, atsilaikyti tiesiog neįmanoma. Štai jums dar viena skaitmeninės revoliucijos pasekmė: praeitis tarsi tiesia mums ranką, ji tampa pasiekiama dabartyje.
Sociologai, tyrinėjantys žmonių ryšius socialiniuose tinkluose, net specialiai sugalvojo teriminą šiam reiškiniui: jei susiradote savo pirmąją meilę feisbuke ir esate visai nieko prieš vėl išgyventi praeities istoriją, jus galima priskirti „retroseksualų“ kategorijai.
Greitai jau nieko nebestebins, jei kas nors, užuot klausęs: „Ar jūs seniai kartu?“, paklaus: „Kelintą kartą jūs kartu?“
Skaitmeninių technologijų amžiuje vis daugėja žmonių, kurie nenori beatodairiškai mestis į naują meilės romaną – jiems saugiau eiti jau išbandytu keliu. Greitai jau nieko nebestebins, jei kas nors, užuot klausęs: „Ar jūs seniai kartu?“, paklaus: „Kelintą kartą jūs kartu?“
Buvau tokios istorijos liudininkas, teigia autorius: viena iš draugių atnaujino santykius su pirmąja meile. Jų istorija atsinaujino po 20 metų. Jie abu jau turėjo karčios vedybų patirties ir kiekvienas po du vaikus.
Tiesą pasakius, daugumos mūsų gyvenimiškos istorijos panašios.
Iniciatyvą šiuose „retroseksualiuose“ santykiuose parodė autoriaus draugė. Kai nutrūko paskutinis jos ryšys, ji vis pagalvodavo apie pirmąją savo meilę. Metams bėgant, buvę santykiai mūsų atmintyje lieka kaip itin šilti ir romantiški prisiminimai. Mes užsisvajojame apie gražiausius kartu praleistus momentus, visai pamiršdami nuoskaudas ir nusivylimą.
Prieš dvidešimt metų ji nebenorėjo jo matyti, o dabar jis jai atrodė kaip pasakų princas. Ačiū laikui, kuris ištrina iš atminties viską, kas skaudina. Keli kliktelėjimai „pelyte“ ir ji jį surado. Taigi, jie susitiko po ilgo išsiskyrimo.
Prieš pirmąjį pasimatymą ji nervinosi, kad po daugelio metų jie nebeturės ką vienas kitam pasakyti. Galima, aišku, pasipasakoti apie tai, kaip klostėsi jų gyvenimas per visą tą laiką, tačiau – o kas toliau? Kaip vėl atgaivinti prieš daugelį metų prarastą ryšį?
Tokie žaidimai su laiku – didelė rizika. Be to, reikėtų būti atsargiems ir su savo prisiminimais – juk vieni jų išsitrina, o kiti, metams bėgant, mums atrodo romantiškesni, nei kadaise buvo. Na, bet rašytojo draugei pasisekė.
Ji susitiko su pirmąja meile, lyg tų metų atskirai nė nebuvo, be to, dabar jų negraužė nerimas dėl ateities. Kai tau 40 ar 50, kai jau turi šeiminio gyvenimo patirties, esi emociškai brandus, ateina tyrų emocijų ir paprastumo santykiuose metas.
Galbūt tai ir yra laimingo gyvenimo raktas – vėl išgyventi buvusią patirtį? Galbūt. Bent jau tos draugės išrinktasis tvirtina: „Gerai tai, kad mes jau žinome visus vienas kito trūkumus!“. Ir jis teisus – taigi, tiek laiko ir jėgų galime sutaupyti! Santykiai, kai jau nuo pirmojo pasimatymo partneriai neslepia savo trūkumų, – tai vienintelė galimybė užglaistyti būsimų nusivylimų skausmą.
Taigi, tokia santykių istorija – tarsi perrašytas pirmosios istorijos juodraštis. Gal kartais reikia tik laiko suprasti: „Man tavęs labai trūksta!“