Revoliucijos idėją nešanti jaunoji dizainerė Gerda Kasilevičiūtė: „Žmonės tampa ženklų vergais“

Gerda, esi kilusi iš Lietuvos šiaurėje esančio Biržų miesto, kaip sekėsi save realizuoti ir atskleisti savo kūrybiškumą gyvenant tokiame mažame mieste?

Nuo pat mažų dienų mano pavyzdys buvo tėtis, jis išmokė mane piešti. Besimokydama mokykloje atradau būdą užsidirbti iš savo piešinių. Įkėlusi kelis savo darbus į internetą susilaukiau dėmesio ir palaikymo iš aplinkinių, todėl nusprendžiau piešti pagal užsakymus. Jau devintoje klasėje žinojau, kad mano ateities mokslas bus susijęs su kūryba ir mada, todėl kryptingai to siekiau ir po mokyklos įstojau į eksperimentinį mados dizainą Vilniaus dizaino kolegijoje.

Iš mažo miestelio atklydai į sostinę ir šiuo metu esi paskutiniame bei svarbiame savo studijų etape. Ką laikytum savo didžiausiu asmeniniu pasiekimu Vilniaus dizaino kolegijoje?

Savęs atradimas kaip kūrėjos ir darbai, kurie domina ir įkvepia žmones. Dėl savo drąsios idėjos naujoje kolekcijoje esu pakviesta dalyvauti „Feeric Fashion Week“.

Kokia yra tavo naujausia baigiamoji eksperimentinė kolekcija „This price at what moral cost?“ (liet. Kokia šios kainos moralinė kaina?) Kokią pagrindinę žinutę transliuoja tavo sukurti drabužiai?

Mano eksperimentinė drabužių kolekcija skirta edukuoti visuomenę apie esamas problemas mados industrijos pasaulyje: diskriminaciją, priverstinį darbą, vaikų išnaudojimą, itin mažą uždarbį, nesaugias darbo sąlygas, taip pat apie besaikį vartojimą, materialumą, impulsyvų pirkimą bei priklausomybę prekės ženklams. Šiuo projektu siekiu atkreipti dėmesį į tvarios mados reikšmę žmogui ir aplinkai, noriu įtvirtinti skaidrumo prasmę mados industrijoje. Kolekcijos siunčiama žinutė – tai atsakingo domėjimosi apie perkamą produktą svarba.

Kaip kilo tokia inovatyvi idėja? Juk mados industrija yra pretenzinga ir nuolat kintanti, norint nustebinti reikia išties pasistengti…

Idėja kolekcijai kilo visai atsitiktinai, kai manęs draugai, kurie visiškai nesusiję su mada, paklausė, ką naujo kuriame kolegojoje. Papasakojus, kad nagrinėjame tvarumo temą mados industrijoje, labai nustebau, kad jie visiškai nesuprato apie ką aš kalbu. Smalsumo vedama apklausiau dar 100 žmonių apie tvarumą ir jo svarbą, net 80% apklaustųjų nebuvo susidurę su tokia informacija. Rezultatai paskatino mane pasidomėti plačiau ir tada atradau savo kolekcijos tikrąją insipiraciją – „Fashion revolution“ (angl. „Mados Revoliucija“).

Papasakok plačiau apie savo inspiracijos šaltinį – „Fashion revolution“ (liet. mados revoliucija). Kas tai?

Tai globalus judėjimas už saugią ir sąžiningą mados industriją. Kiekvienais metais paskutinę balandžio savaitę vyksta „Fashion revolution week“, kurios metu yra apklausiami įvairūs prekės ženklai apie tai, iš kur jų siūlomi drabužiai atkeliavo, kas juos gamino. Dėl šio judėjimo daugelis prekės ženklų tapo skaidresni, savo internetiniuose puslapiuose pradėjo dalintis informacija apie fabrikus, kuriuose yra gaminama jų produkcija. Gaila, kad Lietuvoje šis judėjimas nėra toks populiarus, kaip kitose šalyse.

Kokiais trimis žodžiais apibūdintum savo kolekciją ?

Vertė, perdirbimas ir tvarumas.

Kokias medžiagas naudojai savo kolekcijoje?

Mano kolekcija pasiūta iš lietuviško lino ir medvinės iš Lenkijos. Prieš rinkdama medžiagas, pirmausia domėjausi iš kur audinys importuojamas ir kokiomis sąlygomis jis buvo išgautas. Mano kolekcijoje mažai naujų audinių, dauguma pirkti iš padėvėtų drabužių parduotuvės.

Kaip atrodo tavo kūrybos procesas ir darbo aplinka? Tavo kūryba reikalauja tylos ar gyvos ir triukšmingos aplinkos?

Kurti galiu tik namų erdvėje. Turiu grupiokių, kurios gali kurti triukšmingose viešose vietose, tai mane stebina, nes mano idėjos gimsta tik tyloje.

Kokie tolimesni planai po studijų ? Ar galvoje jau bręsta idėjos naujai kolekcijai ?

Tolimesni planai – magistro studijos, tačiau ne čia. Planuoju žinias praturtinti kažkur svetur. Grįžusi po magistro studijų galvoju net apie verslo idėją Lietuvoje. Noriu daryti tai, ką esu pradėjusi. Sieksiu išmokyti žmonės, kad drabužis turi vertę, nereikia ištisai pulti pirkti naujų, galima seną drabužį perdirbti ir susikurti naują įvaizdį. Papildomai dirbu mados segmente, kur mane stebina klientų vartotojiškumas. Stebiu žmones, kurie į savaitę užeina net po kelis kartus. Šiuolaikinis žmogus tampa ženklo vergu.

Kaip manai, ko reikia, kad pradedantysis dizaineris būtų pastebėtas?

Norint būti matomu reikia unikalios idėjos – sukurti tai, kas leistų išsiskirti iš minios. Manau, kad daugelis Lietuvoje juda ta pačia linkme… Mažai pastebiu išskirtinumo, būtent todėl savo kolekcija siekiu revoliucijos, noriu pažadinti žmones ir nukreipti jų žvilgsnį į nematomus žmones, besislepiančius už etiketės.