Režisierė Alantė Kavaitė: „Galite mane vadinti biseksualia“

„Sangailės vasara“ sulaukė didelės tarptautinės sėkmės, tapo pripažintu ir Lietuvoje. Kokia reakcija jus pasiekė iš Lietuvos žiūrovų, taip pat ir LGBT? Gal sulaukėte atsiliepimų, kurie ypatingai pradžiugino ar nustebino?

Žinoma, ypatingai pradžiugino pozityvios reakcijos iš vyresnių žiūrovų. Iš toli gana daug girdėjau apie lietuvių homofobiją. Kai kurie komandos žmonės mane nuteikė, kad filmas bus įdomus tik jaunosioms kartoms. Bet tai netiesa!

Gavau labai daug šilumos iš, pavyzdžiui, savo tėvų kartos. Net gatvėje mane sustabdė keletas vyresnių žmonių, sakydami, kad filmas labai patiko. Du skirtingi vyrai padėkojo už jų jaunystės muzikos atgaivinimą.

Daug sukau galvą dėl to, ar teisinga ar ne Lietuvoje filmą reklamuoti be LGBT temos akcentavimo – taip, kaip nusprendė vietiniai platintojai. Galų gale manau, kad tai buvo geras pasirinkimas, net ir LGBT bendruomenei, nors ir priimtas dėl visai kitų tikslų... Esu įsitikinusi, kad į filmą atėjo kai kurie žiūrovai, kurie nebūtų atėję, jei komunikacija būtų buvusi kitokia. Tikiuosi, kad filmas sugebėjo atverti bent keletos žmonių mąstymą.

Interviu manoteises.lt subtiliai leidote suprasti, kad jus traukia ne tik vyrai, bet ir moterys. Lietuvoje beveik nėra žinomų žmonių, kurie kalbėtų apie savo biseksualumą. Ar galima jus įvardinti kaip biseksualią arba panseksualią moterį, ar bet kokios „etiketės“ jus erzina?

Nelengva kalbėti apie intymų gyvenimą. Bet matydama, kad Lietuvoje vyksta daug liūdnų dalykų, regis, privalau atsakyti į šiuos klausimus. Kiek save pamenu, mane visada traukė ir vaikinai, ir merginos. Tiesiog paauglystėje ilgą laiką nežinojau, kad meilė su merginomis gali būti visapusiška, tai yra ir fizinė. 

Jokios etiketės manęs neerzina, bet tiesą pasakius kartu nelabai ir domina. Aš jau seniai jaučiuosi laisva. Tikrai galite mane vadinti biseksualia. Mano atvejis kai kam gali pasirodyti keistas, bet man jis tokiu neatrodo. Kiekvienas gyvenimas yra savitas ir nevienspalvis.

Aš jau seniai gyvenu su vyru, auginame vaiką. Bet aš taip pat kovoju (nors ir kukliai, nes kinas palieka mažai laiko) už LGBT teises, pavyzdžiui, apvaisinimą pagalbiniu būdu visiems – tiek vienišoms moterims, tiek moterų poroms. Mano vaiko tėvas nėra gėjus, bet tai jam taip pat visai netrukdo kovoti už LGBT teises ir prisidėti prie teisingesnės visuomenės kūrimo.

„LGBT Friendly Vilnius“ informacija