Pastarieji metai kino režisierei, scenaristei Marijai KAVTARADZEI (33) buvo gausūs – sėkmingų kino festivalių, aukščiausių jos darbų įvertinimų ir net žinios, kad jaunai kūrėjai skirta Nacionalinė kultūros ir meno premija.
Jus jau dabar vadina tituluočiausia šiuolaikinio lietuviško kino kūrėja.
Manau, kai kas pasiginčytų dėl tokio teiginio. Neskaičiavau savo laimėjimų, bet tikrai nemanau, kad esu tituluočiausia (juokiasi). Ir turbūt ne apdovanojimų skaičius yra svarbiausia, o tai, kad juos apskritai pelnai. Kiekvienas jų ypatingas: jei tavo darbą įvertina tarptautiniame kino festivalyje, tai reiškia, kad filmas bus pamatytas plačiau, keliaus į kitus kino festivalius, kitas šalis. Jeigu pastebi lietuviškuose apdovanojimuose, pavyzdžiui, „Sidabrinėje gervėje“, – ne mažiau smagu, nes tai rodo kolegų palaikymą. O kad gavau Nacionalinę premiją, man iki šiol sunku patikėti. Visgi labiausiai norisi, kad tavo darbą įvertintų žiūrovai – kuo daugiau pamatytų, atrastų ir parašytų savo nuomonę. Tai įkvepia kurti toliau. Įvertinimas yra būdas būti pastebėtam, pamatytam.