„Pastaruoju metu mano gyvenime – daug premjerų“, – lyg pasidžiaugia, lyg pasiguodžia režisierius Antanas OBCARSKAS (32). Visos jos svarbios: prieš kelis mėnesius Antanas tapo vienu iš Nacionalinio dramos teatro meno vadovų, neseniai pristatė naujausią spektaklį „Raganosiai“. Liko tik svarbiausioji premjera: netrukus taps tėvu.
Vidurdienį teatro užkaboriuose bruzda ne žiūrovai, o darbininkai, baigiantys remontuoti atnaujintas erdves. Su Antanu, ištrūkusiu iš repeticijos, jie sveikinasi pagarbiai: visgi meno vadovas. Pagarbos galbūt prideda ir tai, kad po teatrą, ilgų megztinių ir lopytų švarkų meką, režisierius vaikštinėja vilkėdamas elegantišką tamsų kostiumą. „Nes labai patogu: rytais nereikia sukti galvos, ką rengtis“, – paaiškina.
Jums dabar – įtemptos dienos? Nors gal kitokių ir nebūna?
Teatre įvyko „Raganosių“ premjera: po euforijos – gilus liūdesys. Visgi tai smagi pjesė, prilygstanti holivudiniam filmui su fantastikos elementais: ji pasakoja apie tai, kaip žmonės staiga ima virsti raganosiais, kol galiausiai pasaulyje lieka tik vienas žmogus. Ir kaip jam jaustis?
Bandau spėti: kaip antivakseriams per pandemiją?
(Atsidūsta.) Tai viena iš interpretacijų. Iš tiesų šį kūrinį atradau per patį karantiną: 2021-ųjų pradžia, Vilniaus gatvės užsnigtos, mašinų nėra, visi sėdi namuose... O aš skaitau pjesę, parašytą prieš gerą pusšimtį metų, ir svarstau: jei nenori tapti toks kaip visi, kokioje situacijoje atsiduri?