„Jau atsiradęs multitaskinimo raumuo. Galva įprato akimirksniu persijungti nuo vieno darbo prie kito. Pastarieji keli mėnesiai tokie, kad išeinu ryte ir pareinu namo tik miegoti“, – prisipažįsta teatro ir kino režisierius Karolis KAUPINIS (39). Ką tik publikai pristatęs naują juostą „Badautojų namelis“, Nacionaliniame dramos teatre jis stato spektaklį pagal savo pjesę „Lietuvių mirties pranešimai. Vieno spektaklio istorija“, daug veikia Kultūros asamblėjoje ir baigia rašyti dar vieną filmo scenarijų.
Ar baigus vieną darbą prieš pradedant naują nesinori atostogų?
Atostogų būna, bet jau po savaitės man prasideda depresija, kad nieko neveikiu... Kaip ir daugumai menininkų, geriausias poilsis vyksta kuriant meną: ypač teatre ramu, ten kelias valandas per dieną, kol repetuoji, tarsi persikeli į kitą pasaulį. Apskritai, kai darbas yra prasmingas, daug ilsėtis nesinori. Juo labiau dabar, kai tokios politinės aplinkybės Lietuvoje ir pasaulyje, kai toks chaosas visur, kai veikia tokia chamiška jėgos kalba, o ne protas ir kultūra...
Įsivaizduojate, kad kultūros, meno žmonės gali tai pakeisti?
Pilietinė visuomenė gali. Turime puikių pavyzdžių, kai veikėme lyg kumštis: pandemijos pradžioje, Ukrainos užpuolimo atveju. Sugebėjome susitelkti, susivienyti. Ir kultūros bendruomenės susivienijimas buvo to paties bendro vardiklio vedamas. Vėliau dalis žmonių pasitraukė, o kiti kaip tik ėmė telktis į dar didesnę bendruomenę.