Režisierius Romas Zabarauskas dalijasi kino rekomendacijomis: filmai – suerzinę visuomenės moralę

Romas Zabarauskas / Gretos Skaraitienės nuotr.
Romas Zabarauskas / Gretos Skaraitienės nuotr.
Šaltinis: Žmonės
A
A

„Enfant terrible“ (pranc. siaubingas vaikas) – taip prancūzai vadina ne tik išlepusius vaikus, bet ir neįprastus meno pasaulio talentus, savo laiką pralenkiančiais kūriniais erzinančius visuomenės moralę. Lietuviško kino maištininkas, režisierius Romas Zabarauskas („Nuo Lietuvos nepabėgsi“) dalijasi savo mėgstamais „enfant terrible“ kūrėjų filmais.

1. „Kika“ (1993), rež. Pedro Almodovar

Daug kas Lietuvoje pelnytai pamilo šio ispanų režisieriaus filmą „Pasikalbėk su ja“ ir kitus šedevrus, tačiau man visada smagu prisiminti ir jo ankstesnius, labiau nutrūktgalviškus kūrinius. „Kika“ beprotiškai fantastiškoje žiniasklaidos satyroje klasikinio kino nuorodos liejasi su ryškiaspalve kičo estetika. Patiks filmas ar nepatiks, visam gyvenimui įsimins mados pasaulio enfant terrible Jean-Paul Gaultier sukurti kostiumai, įskaitant įspūdingas Kikos (Victoria Abril) krūtis žibintes (nesupainiokite su Lietuvoje geriau žinomais batais žudikais!).

2. „Naktinis portjė“ (1974), rež. Liliana Caviani

Jei filmas patiko pačiam Lars von Trierui, gero nelauk – o šis kūrinys jam patiko labai. Pasišlykštėtina istorija apie buvusį nacių pareigūną (Dirk Bogarde) ir jo aukos (Charlotte Rampling) sadomazochistinį ryšį šiandien atrodo dar nepriimtinesnė nei savo sukūrimo metu.


3. „Baimė valgyti sielą“ (1974), rež. Rainer Werner Fassbinder

Savotiškai perdirbdamas Holivudo 50-ųjų melodramą „Viskas, ką leidžia dangus“, žymiausias vokiečių enfant terrible sukūrė savo paties šedevrą. Kukli senjorė Emmi užmezga santykius su raumeningu marokiečių darbininku Ali. Jų santuoka šokiruoja visus aplink. Pavydas? Žinoma, kas nepavydėtų.

4. „Ekstazė“ (2018), rež. Gaspar Noé

Žiūrovų reakcijos privertė režisierių Gaspar Noé nusiminti: sales palieka vos po keletą pasipiktinusių žiūrovų, kritikų reakcijos – pernelyg teigiamos! Deja, tikrai taip – tai subtiliausias ir geriausias Prancūzijos provokatoriaus filmas, kuriam sunku rasti priekaištų. Apsvaigintos šokių trupės vakarėlis iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti paviršutiniška idėja ilgo metražo filmui, tačiau už jos slypi prasmingi apmąstymai apie civilizacijos trapumą.

5. „Veidai Kaimai“ (2017), rež. JR ir Agnès Varda

Pabaigai – visiškai kitoks ir dokumentinis filmas, kuris po tiek daug provokacijų galės tiesiog sušildyti. Grafiti pasaulio maištininkas JR ir garbaus amžiaus kino klasikė Agnès Varda leidžiasi į kelionę po Prancūziją, kurios gyventojus džiugina netikėtais gatvės meno darbais. Filmas baigiasi susitikimu su ilgamečiu kolega – vienu žymiausių kino enfant terrible Jean-Luc Godard. Deja, jo elgesys parodys, kad „siaubingu vaiku“ galima būti ne tik kūryboje!


Daugiau filmų, tarp kurių ir Romo Zabarausko juosta „Nuo Lietuvos nepabėgsi“, rasite www.zmonescinema.lt