Rezultatai sportuojant – ar juos lemia mūsų genetika?
Vieni žmonės lankstūs, liesi, kiti linkę į pilnesnes formas, treti žemi ir vikrūs. Šias savybes lemia daugybė veiksnių: genetika, amžius, fizinis aktyvumas, medžiagų apykaita. Tačiau kokią įtaką mūsų genetika turi tada, kai pradedame sportuoti? Ar įmanomi kūno pokyčiai, jei „gamta“ jau nulėmė vienas ar kitas mūsų savybes?
Ir mokslininkai, ir sportininkai sutinka, kad genetika neabejotinai turi įtakos siekiant rezultatų sporte. Fiziniams pasiekimams įtakos turi daugiau nei 200 genetinių derinių – pavyzdžiui, ūgis, kūno sudėjimas ar galūnių ilgis.
Kas įrašyta genuose?
Sporto medicinos gydytojas Mantvydas Šilkūnas sako, kad vienas svarbių veiksnių siekiant rezultatų sporte yra santykis tarp žmogaus kūne esančių greitųjų ir lėtųjų raumenų skaidulų – tai rodiklis, nulemtas mūsų genetikos, ir nuo jo priklausys, kaip žmogui seksis geriau treniruotis.
Anot specialisto, raumenų skaidulos pagal susitraukimo greitį bei atsparumą nuovargiui yra skirstomos į dvi grupes: lėtai susitraukiančias ir greitai susitraukiančias. Šie skaidulų tipai skiriasi dydžiu, atsparumu nuovargiui, energetiniais procesais. Lėtosios negeneruoja daug jėgos, bet yra ištvermingos, o greitosios – priešingai.
„Visi turi įgimtą skaidulų santykį, bet pasitelkus treniruotes skaidulos gali transformuotis ir tapti kito tipo skaidulomis. Greitąsias skaidulas treniruoja trumpais intervalais atliekami šuoliai, bėgimai maksimaliu greičiu, pratimai su įvairiais palengvinimais. O lėtąsias – didelės apimties vidutinio intensyvumo pratimai, kaip ilgų distancijų bėgimas ar ilga treniruotė su vidutiniais svoriais.“, – pasakoja sporto medicinos gydytojas Mantvydas Šilkūnas.
Kad tam tikri mūsų bruožai ir fiziniai rodikliai yra nulemti genų, pritaria ir sporto treneris Andžej Gunevič.
„Turbūt kiekvienas iš vaikystės prisimename kokį nors kiemo vaiką, kuris jokiais fiziniais rodikliais neišsiskyrė, bet padarydavo 10 prisitraukimų daugiau nei sporto mokyklą lankęs jo draugas. Šis gebėjimas tiesiog buvo „įrašytas“ jo genuose“, – sako sporto klubo „Re.formatas“ sporto veiklų vadovas A. Gunevič.
Mokslininkų skaičiavimais, genetiškai nulemta yra net 40 proc. medžiagų apykaitos aktyvumo ir net 40–70 proc. žmogaus kūno masės indekso (KMI).
Nuo mūsų genetikos iš dalies priklauso ir tai, kaip greitai mes pasieksime rezultatų. Visgi treneris teigia, kad genetika dar nėra visa lemiantis veiksnys ir pradėjus sportuoti nederėtų nuleisti rankų anksčiau laiko.
Treniruotis protingai
Sporto medicinos gydytojo M. Šilkūno teigimu, rezultatai sporte susideda iš penkių elementų kombinacijos – genetikos, įdedamo darbo, tinkamų treniruočių, mitybos ir psichologinio nusiteikimo.
„Nepaisant genetinių kombinacijų, norimų rezultatų gali pasiekti kiekvienas. Viskas priklauso nuo noro, valios ir įdedamų pastangų. Siekiant atletiško kūno, daug kas priklauso nuo medžiagų apykaitos, vadinamojo metabolizmo, kuriam daro įtakos mūsų rutina: valgymo įpročiai, darbo ir miego režimas, fizinis aktyvumas. Iš esmės šiandien sėdėjimas yra naujasis rūkymas. Ir nesvarbu, ar turėsi „gerus“ genus ar ne, fizinio aktyvumo trūkumas vienaip ar kitaip atsilieps sveikatai“, – teigia specialistas.
Sporto klubo „Re.formatas“ treneris A. Gunevič pasakoja, kad, pradėjus sportuoti, reikėtų aiškiai apsibrėžti, kokių tikslų siekiama – geros savijautos ir nuotaikos, svorio metimo ar raumenų augimo? Tik atsakius sau į šiuos klausimus, bus galima galvoti apie tinkamas treniruotes.
„Jeigu jūs naujokas sporte, atėjęs į treniruotę pirmiausiai būtinai pasitarkite su kineziterapeutu ar profesionaliu treneriu. Šie dažniausiai taiko specialius metodus, kuriais nustato žmogaus fizinę būklę. Apžiūros metu įvertinamas lankstumas, laikysena, raumenų balansas, širdies reakcija į fizinį krūvį, ištvermė, jėga ir tik vėliau pasiūlomas treniruočių planas. Be to, pasitaiko taip, kad, dar prieš pradedant aktyviai sportuoti, žmogui reikia išspręsti laikysenos ir raumenų disbalanso problemas, kurios dažnai turi įtakos rezultatams ir galimoms traumoms“, – sako A. Gunevič.
Pradėjus sportuoti pagal individualiai sudarytą programą, svarbu išlaikyti nuoseklumą. Pasak mokslininkų, daugiausia rezultatų žmogus gali pasiekti reguliariomis vidutinio intensyvumo treniruotėmis. Pavyzdžiui, kasdienis 20 min. bėgimas takeliu sporto salėje gali vidutiniškai per metus sumažinti svorį 5 kg bei kartu sustiprinti širdies bei kraujagyslių sistemą, pagerinti psichinę būseną.