Vokiečiai turi daug garsių kompozitorių. Vienam jų šie metai ypatingi: pasaulis švenčia Richardo WAGNERIO (1813–1883) gimimo ir mirties jubiliejus, kuria naujas „Lohengrino“ ir „Skrajojančio olando“ versijas.
VIENAS KARTAS. Kai Vilniuje vyksta Metropolitano spektaklių transliacijos, salės būna sausakimšos. Išskyrus vieną atvejį – Wagnerio operas. Jas, kartais trunkančias ir šešias valandas, ištveria tik prisiekę melomanai. Panašiai į maestro meną reagavo ir jo amžininkai. Anot Gioachino Rossini, Wagnerio operas sunku buvo vertinti iš pirmo karto, bet nė vienas jose apsilankęs žmogus nebūtų ryžęsis dar vienam tokiam išbandymui.
PRANAŠAS SAVO KAIME. Jis buvo dirigentas, kompozitorius, muzikos reformatorius. Sakoma, kad niekas kitas nepadarė tokios įtakos operos istorijai kaip Wagneris. Jis norėjo būti vieninteliu kūrinio autoriumi, todėl pats rašė libretus, kūrė scenografiją, ieškojo savo spektakliams tinkamų patalpų. Net pastatė Bairoite operos rūmus – juose dabar vyksta muzikos festivaliai...