Hugh Granto pusbrolis lankysis Lietuvoje: „Mes esame apdovanoti panašiu humoro jausmu ir charizma“

Rickas Cosnettas gimė Zimbabvėje, vėliau su šeima persikėlė į Australiją, kur mokėsi vaidybos. Šiuo metu 35-erių metų aktorius daugiausiai laiko praleidžia Los Andžele, Kalifornijoje. Pradėjęs nuo teatro, Rickas greitai suprato, kad kinas ir televizija yra jo tikrasis pašaukimas. Iš menininkų šeimos kilusiam berniukui viskas sekėsi ne tik dėl puikios išvaizdos (šviesių plaukų, dangaus žydrumo akių), bet ir dėl įgimto talento. 

2009 metais Rickas suvaidino populiariame paauglių fantastiniame seriale „Vampyro dienoraščiai“, ten aktoriui teko gražuolio daktaro vaidmuo. Vėliau, kaip pats sako, gavo įdomiausią vaidmenį savo karjeroje – detektyvo Eddie Thawne seriale „Blyksnis“ („The Flash“). Šias metais Rickas prisijungė prie aktorių, atvykstančių į „Comic Con Baltics“ suvažiavimą Lietuvoje. Jis atviras – apie mažą Europos šalį žino nedaug, bet jau domisi, kokių tradicinių patiekalų reikėtų paragauti ir kokias šalies įžymybes vertėtų aplankyti. 

Rickai, į „Comic Con Baltics“ festivalį atvykstate iš kito pasaulio kampelio. Ką iki šiol girdėjote apie Lietuvą?

Šiek tiek apie šalį žinau, tačiau tik dėl „Eurovizijos“ dainų konkurso. Kaip žinia, australai yra pamišę ir seka visas „Eurovizijos“ naujienas, pasirodymus. Šiais metais jūsų pasirodymas mums ypač patiko. Beje, man ši kelionė pirmoji tokia, į visai kitą pasaulio pusę. Tikiuosi per keturias dienas pamatyti tiek, kiek tik galėsiu. Noriu paragauti vietinės virtuvės patiekalų, pasidomėti vietos įžymybėmis.

Vaidinote skirtingus herojus itin populiariuose serialuose „Vampyro dienoraščiai“ ir „Blyksnis“. Jums ameniškai paprasčiau atlikti blogiuko ar geriečio vaidmenį?

Sunkiau buvo vaidinti detektyvą Eddie seriale „Blyksnis“. Manau, kad ne taip paprasta yra įsikūnyti į herojų, kuris geras. Piktus, blogus charakterius lengviau perteikti nei tuos teisinguosius. Juk pastarieji daug kam gali atrodyti nuobodūs. Eddie Thawne vaidmuo man buvo tikras iššūkis. Pamenu, kad labai daug dirbau prieš serialą ir jo metu. Žinote, anksčiau vaidinau piktą, pagiežingą daktarą, tad peršokti nuo jo prie teisingo, gero vyruko man buvo tikras išbandymas.

Kaip atrodo tos dienos, kai nesifilmuojate?

Mano kasdienybė... Hm. Jokios rutinos neišgyvenu. Vaidinu, o jei to nedarau – dalyvauju įvairiose atrankose. Labai stengiuosi dėl savo ateities ir karjeros daryti viską ir tai yra juodas darbas. Domiuosi kino industrija ne tik kaip aktorius, lankausi įvairiose kūrybinėse dirbtuvėse, man įdomus režisieriaus darbas. Jei klausiate apie hobius – vienas jų sporto salė. Kai tik turiu laiko, keliauju ten pasitreniruoti. Taip pat medituoju, tai dariau šiandien. Kartais lankausi jogos pamokose. Rašau specialų dienoraštį. Ten sudėti mano jausmai, mintys. Tokie dalykai padeda išlaikyti emocinį ir fizinį balansą.

Jūsų šeima gyvena Australijoje, ar dažnai susitinkate?

Ne. Dėl to man šiek tiek liūdna. Labai jų ilgiuosi. Kai tik turiu progą – bendrauju su dukterėčiomis. Taip pat pamiršau paminėti, jog ne tik medituoju, lankau jogą ir būnu vienas. Ne. Manau, kad svarbu susitikti su draugais, kiek įmanoma palaikyti kuo glaudesnį ryšį su šeima, socializuotis.

Gyvenote skirtinguose pasaulio kampeliuose, kryptingai ėjote savo svajonės link, tas aplinkos, gyvenamos vietos keitimas užgrūdina? O gal esate jautri asmenybė, su trapiu vidiniu pasauliu?

Galvoju, kad aktoriai išties jautrios asmenybės. Nebūtinai emocionalesni už kitus, bet daugelis dirba intensyviai norėdami atverti savo vidinį pasaulį. Ne taip paprasta parodyti jausmus, nes aktorių viduje išties daug nerimastingumo, daug gležnumo. Pamenu, kai 18-iolikos patekau į šį pasaulį. Buvau ypač „kietas“. Neverkiau, nerėkiau, nerodžiau jokių emocijų. Buvau drovus. Visi tie dalykai tada slėpėsi uždaryti manyje. Viena mano mylimiausių aktorių Toni Collete yra pasakiusi, jog buvimas aktoriumi yra apie atsivėrimą.

Esate aktoriaus Hugh Granto pusbrolis. Mokėtės iš jo vaidybos meno?

Kažin, ar pusbrolis apie mano karjerą kažką žino (juokiasi). Matote, Hugh tapo superžvaigžde dar 1990-aisiais. Tačiau yra labai panašus į mano tėvą. Kartais jį stebėdamas aš matau daugelį jo gestų. Tiesa, aš žiūrėjau serialą „Labai angliškas skandalas“, kur Hugh gavo pagrindinį vaidmenį. Mokiausi iš pusbrolio, nes mano nuomone, jis tikras savo srities profesionalas. Tikrai vieną dieną nuvyksiu jo aplankyti į Didžiąją Britaniją. Tačiau tada turiu būti žymesnis nei jis. Mes esame apdovanoti panašiu humoro jausmu ir charizma, tai pastebi ir aplinkiniai.

Sklando kalbos, jog į „Vampyro dienoraščius“ prodiuseriai kvietė filmuotis tik išvaizdžiai atrodančius aktorius...

Atrodo tarsi visi ten būtų nužengę nuo podiumo, bet nesakyčiau, jog tai pagrindinis kriterijus. Su šiuo serialu turėjau labai juokingą nuotykį. Prisimenu, kai skaičiau scenarijų apie seną, kelis šimtus metų gyvenantį vampyrą ir bandžiau įsivaizduoti jį vaidinantį aktorių. Na, kai pamačiau seksualiais, baltais marškinėliais vilkintį Michaelą Malarkey (aktorius seriale vaidino Enzo), abstulbau. Paskui Michaelas tapo vienu iš pagrindinių serialo veikėjų. Labai puikus kolega.