Rimantė Kulvinskytė – apie laimę savo šeimoje: „Mes turime tokį ritualą“

Pasak R.Kulvinskytės, turime visas sąlygas būti laimingi: nuo Nepriklausomybės atgavimo nukeliavome nesuvokiamą kelią, turime nuostabią gamtą, esame protingi, ištikimi, darbštūs ir gražūs.

Metas pakilti – su tokia tema kovo 20-ąją kauniečiai kviečia visą Lietuvą švęsti laimės dieną, prisimenant dalykus, dėl kurių galime jaustis laimingi.

Filosofai, rašytojai ir kiti nuomonės formuotojai nuo seniausių laikų teigė, jog laimę patiriame paprastomis kasdienybės akimirkomis, pavyzdžiui, žiūrėdami į žvaigždes, ramiai šnekučiuodamiesi, vaikščiodami miške ar stebėdami upės tėkmę. Kita vertus, pandemija ir karantinas, įkalindami mus kasdienybėje, privertė gedėti to, ko netekome – triukšmingų susibūrimų, koncertų sausakimšose arenose, įvairių renginių ir neplanuotų susitikimų su draugais.

Laimę patiriame paprastomis kasdienybės akimirkomis

„Šiandien dėl susidariusios situacijos, daug kam atrodo, kad laimės nėra, ją pamatyti sunku. Apskritai, kažkaip lyg ir nepadoru kalbėti apie laimę, kai pasaulyje siaučia pandemija. Bet iš tiesų, laimė yra bet kokiomis sąlygomis, o Laimės diena – puiki proga prisiminti, kad laimė pasiekiama ir yra tokia apčiuopiama, kad ją galima ir įvardyti žodžiais, ir patirti“, – teigia Irutė Tumaitė, Laimės dienos organizatorė.

Švęsti Laimės dieną Jungtinės Tautos pasiūlė 2013-aisiais. Po penkerių metų prie iniciatyvos prisijungė „Kaunas Europos Kultūros sostinė 2022“, išsikeldami tikslą, kad Kaunas taptų Laimės dienos ambasadoriumi Lietuvoje. Kasmet Laimės diena švenčiama akcentuojant vis kitą gyvenimo aspektą: 2018-asiais buvo tiesiog kviečiama pastebėti, jog laimė yra, 2019-aisiais buvo akcentuojamas prieinamumas, 2020-aisiais – tvarumas. Šiemetine tema kauniečiai kviečia pakilti, atkreipti dėmesį į savo emocinę sveikatą ir atsigręžti į tuos dalykus, kurie mus daro laimingais.

Skirtingi kasdienybės aspektai pripildo laimę turinio

Abi pašnekovės pabrėžia: raginimas švęsti šią dieną yra ne vaikymasis mistinės, nepasiekiamos būsenos, ne bandymas save lyginti su draugais ir kaimynais, siekiant atitikti sau išsikeltus reikalavimus. Tai – greičiau raginimas atsigręžti į čia ir dabar.

„Mes taip stengiamės kažko pasiekti, kažkokį automobilį vairuoti ar kažkiek konkrečiai sverti tam, kad „būtume verti meilės“, taip esame susikoncentravę į ateitį, kad nepastebime žmonių, kurie čia ir dabar yra verti mūsų meilės, yra pasirengę mus priimti dėl mūsų pačių, o ne dėl kažkokios vizijos. Laimės nereikia vaikytis. Ją reikia pastebėti. Tai yra menas savo dėmesį nukreipti nuo neigiamų dalykų į pozityvius“, – sako R.Kulvinskytė, tinklaraščio „Laimės dieta“ autorė.

Laimės nereikia vaikytis

Pasak I.Tumaitės, kiekviena diena gali tapti Laimės diena, jei tik atkreipiame dėmesį į dalykus, kurie ją kuria.

„Man patinka idėja Laimės dieną minėti per tam tikrą tematiką – tada tas žodis prisipildo turinio. Pavyzdžiui, 2019-aisiais laimę šventėme, susiedami ją su prieinamumu, siekdami, kad visi renginiai būtų prieinami kuo platesnei ir įvairesnei auditorijai: jeigu buvo organizuojama ekskursija, tai buvo ir gidas, verčiantis ją į gestų kalbą, surengėme tyliąją diskoteką Kauno geležinkelio stotyje, miesto centrinėje bibliotekoje vyko treniruotės senjorams – buvo smagu žiūrėti, kaip jie šoka pagal šiuolaikinę muziką. Keliskart tą dieną pagavau save arti ašarų; būtent tada Laimės diena man prisipildė gilaus turinio“, – teigia I.Tumaitė.

Pamažu išmokstame leisti sau būti laimingais

Pagal Pasaulinį laimės indeksą Lietuva yra 41-oje vietoje. Mus lenkia ne tik Skandinavijos šalys, Vakarų Europa bei Australija, bet ir Urugvajus, Gvatemala, Kosta Rikas ar Uzbekistanas. Tiesa, estai, į kuriuos nuolat lygiuojamės, pagal laimingumą yra 51-ieji. Užtat jų kaimynai suomiai, nuo kurių Taliną skiria vos kelios valandos keltu – pirmauja jau kelerius metus. Panašu, kad laimė nesusijusi su geografinėmis koordinatėmis, klimatu ar BVP vienam gyventojui.

R.Kulvinskytės teigimu, nors ir turime visas sąlygas būti laimingi, mes vis dar nesijaučiame laisvi tą laimę išreikšti ir praktikuoti.

Vis dar nesuvokiame, kokią kolektyvinę traumą dėl komunistinio režimo patyrė mūsų tėvai

„Šimtus metų buvome užguiti, apsupti priešų, o ir buvome mokomi visuose matyti priešą tam, kad išliktume. Vis dar nesuvokiame, kokią kolektyvinę traumą dėl komunistinio režimo patyrė mūsų tėvai, kuriems nebuvo leista turėti balso, o būti išskirtiniu reiškė prakeiksmą. Net ir nenorėdami, jie daug ką perdavė mums“, – mano R.Kulvinskytė.

Pasak R.Kulvinskytės, mes vis dar labai atsargiai džiaugiamės, neišbūdami laimės akimirkose: „Tik pagalvokit: kada paskutinįkart dėl kažko labai stengėtės, kažko labai siekėte, ir galiausiai pasiekėte. Kiek laiko džiaugėtės? Buvote apsvaigę nuo pergalės? Metus? Mėnesį? Didelė tikimybė, kad pora valandų, o tada jau buvo: na, kas toliau“.

Tačiau ji mano, kad mes jau pamažu mokomės būti laimingi. Tą rodo ir skaičiai: aukščiau minėtame indekse per porą metų pakilome per dešimt pozicijų. Ar gali būti, kad laimė vis dėlto yra?

Būdų patirti laimę – daugiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio

Laimės dienos organizatorė I.Tumaitė teigia, jog projekto „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022“ vienas iš tikslų yra paversti Kauną laimingų žmonių miestu.

„Turėjome įvairių minčių, kaip paskatinti tų laimės hormonų gamybą kauniečių ir miesto svečių kraujyje – kultūra mieste, instaliacijos ir atviras visiems menas – yra tokios veiklos. Kai atradome, jog egzistuoja Tarptautinė Laimės diena, supratome, kad ji mums labai tinka. Panašu, kad tiko ir miestiečiams – jau pačiais pirmaisiais metais į šventės organizavimą įsitraukė per penkiasdešimt partnerių, pasiūlėme miestui daugiau nei šimtą renginių įvairiose vietose“, – pasakoja I.Tumaitė.

Tačiau kaip patirti laimę čia ir dabar? Neretai atsitinka taip, kad auksiniame prisiminimų rūke iškyla tam tikra akimirka, ir mes suprantame du dalykus – jog tada buvome laimingi, ir, kad praleidome laimę jos neįsisąmoninę. R.Kulvinskytė pataria: laimės jausmas labai lengvai užplūsta, kai pradedame galvoti apie dalykus, už kuriuos esame dėkingi. Pabandykite įvardinti jų bent penkis ir pamatysite, koks palaimintas esate. Be to, kaip teigia tinklaraščio „Laimės dieta“ autorė, verta sukurti ir specialius ritualus laimingoms akimirkoms pažymėti.

Kaip patirti laimę čia ir dabar?

„Mes su šeima turime tokį ritualą. Kai nutinka ta laimės akimirka – tobulas sekmadienio rytas, kai žaidžiame kortomis, jauki vakarienė, džiaugsmas dėl kažkurio vieno patyrimų – tada kažkuris, aš arba Povilas, pasakome: jei tai nėra laimė, kas tuomet ji yra? Susidaro natūrali pauzė ir ta akimirka išsisaugo „kietajame smegenų diske“. Mokslininkai sako, kad dar labai svarbu tuo metu kažką džiaugsmingo veikti – su emocija susieta informacija geriau įsisavinama, tad galvojame, jog dar reiktų ir mini laimės šokį susikurti“, – šypsosi R.Kulvinskytė.

Nors praėjusieji metai parodė, jog gyvenimas gali pateikti nemalonių siurprizų, o pandemija ir karantino apribojimai suteikė papildomų iššūkių renginių organizatoriams, ši patirtis taip pat atskleidė ir naujų galimybių. Pašnekovės teigia – būti laimingiems yra mūsų pasirinkimas.

Sąmoningas pasirinkimas būti laimingai, pasak R.Kulvinskytės yra labai stiprus įrankis: jei negali pakeisti situacijos, gali pakeisti požiūrį į ją.

„Vieną dieną galima paverkti, kad tave atleido iš darbo, bet antrą dieną galima ir pagalvoti: o, man padovanojo galimybę išbandyti kažką kito, daryti ką noriu, mane pastūmėjo pasistengti ir paaugti, dabar aš jiems parodysiu! Skausmas yra gyvenimo dalis. Kentėjimas – pasirinkimas, kaip ir pozityvumas. Laimės diena man yra nenusakomo grožio ir gilumo iniciatyva: švęsti laimę pačiomis įvairiausiomis jos formomis – tai labai reikalinga“, – sako R.Kulvinskytė.

Žmonės dar negali eiti į kultūros renginius, todėl kultūra ateis pati

Pasak Laimės dienos organizatorės I.Tumaitės, ši šventė, kaip jokia kita, atskleidžia žmonių norą kartu kurti grožį, prisidėti prie geresnės atmosferos mieste, daryti gyventojus laimingesniais.

„Labai džiugina tai, kad renginio partneriai, kurių jau turime per šešiasdešimt, „nuskaito“ mūsų žinutę apie tai, jog jau metas pakilti, metas pasirūpinti savimi. Prie šventės šiemet jungiasi ir mūsų nuolatiniai partneriai – Kauno teatrai, universitetai, bibliotekos, muziejai, ir verslo organizacijos, Kauno miesto ir rajono bendruomenės, mokomosios įstaigos – mokyklos, darželiai. Organizacijos su dideliu entuziazmu pildo mūsų programą; pastebime, kad pagrindinė motyvacija partneriams – ne būti pastebėtiems, o sukurti vertingą turinį“, – teigia I.Tumaitė.

Kultūrinių renginių akcentas, kuris ypač sustiprėjo pastaraisiais metais – jei žmonės negali eiti į kultūrinius renginius, kultūra ateina pas juos – bus ryškus ir šiemetinėje Laimės dienoje.

„Negalime atverti koncertų, teatro ar kino salių, bet jau galime surengti mažų trupių pasirodymus lauke, pasiūlyti kitų renginių, kurie žmones tiesiog ištiks jų kasdienybėje, bent šiek tiek pakeisdami jos trajektoriją. Speciali laimės maratono programa pasiūlys reportažus, kuriuose patarimais ir įžvalgomis apie emocinę sveikatą dalinsis psichinės sveikatos specialistai“, – žada Laimės dienos organizatorė.

Jos teigimu, smagiausia organizuojant tokius reginius yra tai, jog atsiranda galimybė paskatinti kartu dirbti skirtingo sektoriaus organizacijas: kultūros įstaigas supažindinti su verslo atstovais, švietimo atstovus pristatyti miesto ir rajono bendruomenėms ir panašiai. Per tokias jungtis Kaunas vis labiau tampa viena dūzgiančia, aktyvia bendruomene, kuri jau 2022-aisiais prisistatys visam pasauliui. Iki Kauno tapimo Europos kultūros sostine beliko vieneri metai – vienas žingsnis.

„Man būti laimingai reiškia nebijoti. Nebijoti svajoti, nebijoti garsiai kalbėti apie jausmus ar pasakyti, kas man nepatinka. Nebijoti dėl ateities, nes grėsmių scenarijai labai greitai užsisuka galvoje, o kai taip atsitinka, sustabdyti save ir priminti, jog turiu rankas, kojas, galvą, mylimus žmones ir tikrai, vienaip ar kitaip nepražūsiu“, – sako R.Kulvinskytė, „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ organizuojamos Laimės dienos ambasadorė.

Nebijokim. Metas pakilti. Kovo 20-ąją švęskim Laimės dieną kartu.