Rimantė Kulvinskytė. Mieloji, aš suploviau indus!
Anądien mano žandikaulis nukrito ant grindų. Nukrito, nes mano vyras, kuris, jei būtų Adomas, iš Ievos tikrai nebūtų ėmęs obuolio, o pareikalavęs kepto šonkaulio, manęs paprašė... žalio kokteilio!
Taip, visi mes keičiamės ir tobulėjame, bet dažniau ir nuoširdžiau – svajojame. Ir tą stebuklingą popietę, gerdama žalią kokteilį, su šypsena ant sofos surašiau dalykus, kurių niekada neišgirstume iš savo vyrų.
– Mieloji, aš iškrausčiau indaplovę. Tu nieko prieš, kad kol gulėsi vonioje, aš peržiūrėsiu šaldytuvo turinį – man rodos, turime pasibaigusio galiojimo produktų.
– Saulyte, atleisk, kad neperskambinau – kalbėjau telefonu su Juozu, taip nejučia pradėjau rūšiuot skalbinius, kol viską sudėjau į spintą, jau reikėjo eit į susitikimą.
– Brangioji, aš negaliu apsispręst, kas man labiau patinka – pervilkt patalynę ar lyginti marškinius... beje, gal tavo klostuotą sijoną reiktų palygint?
– Uoj, meile, negaliu, kaip nekenčiu tos pavasario saulės – iškart pamatau, kur kampuos voratinkliai po žiemos užsilikę, akis langai pradeda badyt – taip ir norisi griebt šluostę ir viską valyt!
– ...Žinai, man dabar toks klausimas kilo – negaliu prisiminti, kada paskutinįkart valiau mūsų buto duris ir rankenas. Jau turbūt senokai – reiks išskirt valandėlę sekmadienį.
– Anądien rūšiavau vaikų rūbus – kaip jie greit auga! Galvoju, kad Izabelei reiktų naujos striukės, ką manai, gal savaitgalį palekiam iki prekybos centro?
– Galvoju, tau ir taip daug rūpesčių dėl tos kelionės, tai aš užrašiau vaikus paskiepyti ir jau sudariau sąrašą daiktų tau ir vaikams – šįvakar gal jau pradėsiu krauti lagaminus.
– Skambinau auklėtojai, nes iš Dovyduko nesupratau, ką ten tiksliai reikia rudenėlio šventei padaryt. Pasisiūliau surinkti darželio grupės pinigus, tik va, nežinau, iš ko reikia tą vilko kostiumą pasiūti.
– Tu nepatikėsi – varčiau „Maximos“ katalogą, tai apelsinai ten pigiau nei „Rimi“. Ir ji dar akciją buitinėms švarinimosi priemonėms turi – mums reiktų skalbimo miltelių užsipirkt.
– Kotletai, karbonadai, kepsniai – kiek galima? Ir dar bulvių košė? Kodėl mums nepasigaminus ko nors iš ajurverdinės virtuvės? Pavyzdžiui, kepto panyro su špinatų troškiniu?
– Šįvakar Timas su Urte ateina. Praėjusią savaitę buvo jų metinės. Būtų smagu kaip nors juos pasveikint, ką nors simboliško padovanot.
– Gal tu man gali paieškoti alaus, kuriame nebūtų glitimo pėdsakų?
– Reikia daržą nuravėt – ką kaimynai pagalvos, tiek piktžolių pamatę? Juolab kad Valės daržas šitaip iščiustytas!
– Man tas gulėjimas ant sofos su telefonu atrodo toks beprasmis – kiek darbų per tą laiką galėčiau nuveikti!
– Koks dar krepšinis? Žinoma, kad baletas yra 1000 kartų geriau – juk tai dvasinis penas.
– Tai tu neskubėk – aš jau vaikus šventei suruošiau, kaklaraištį prisiderinau, kol tu dažysies, aš dar jiems ir vakarienę padarysiu. Ko tu norėtum?
– Atrinkau žieminius drabužius, palikau vasarinius – iškart spintoje daugiau vietos, kaip smagu!
– Aš suprantu, kad Donatas Montvydas yra tavo gyvenimo meilė, bet gal pataisyčiau padėtį, jei tavo mamą pakviesčiau atostogauti kartu su mumis?
– Internetas šiandien labai lėtas, todėl nusprendžiau išvalyti namus.
– Ar tau mano pilvas neatrodo per didelis? Gal man reiktų kokios dietos?
– Žinai, tu visada dėl manęs ką nors dailaus apsirengi, tai, galvoju, ir aš nuo šiol kasdien vaikščiosiu su kostiumu.
– Aš tau su šitais džinsais neatrodau storas?
– Taip, galbūt mūsų gyvenimas ir nėra tobulas, užtat tavo manikiūras be priekaištų, brangioji, – 35 eurų nė pats nebūčiau geriau išleidęs.
Ir ne, čia nebuvo testas, bet jei bent kelias frazes vis dėlto iš savo vyro išgirdote, didelis šansas, kad gyvenate su tobulu vyru. O jei ne – gyvenate su tikru vyru ir galite jam prie naktinio staliuko netyčia padėti atverstą paskutinį žurnalo ŽMONĖS puslapį.