„Tik dabar suvokiu, kiek daug įvyko per vienus metus: ir tėtį palaidojau, ir sūnų pagimdžiau, ir keturias knygas išleidau...“ – pokalbį pradeda žurnalistė, rašytoja Rimantė KULVINSKYTĖ-MIŠKINĖ-EIDUKONĖ (37), su verslininku Povilu Miškiniu-Eidukoniu auginanti septynerių dukrą Luną Medeiną ir dviejų mėnesių sūnų Atumą Ramojų.
Pamenu, kai prieš septynerius metus dukrą pavadinote Luna Medeina, sulaukėte ne vieno komentaro, kad vardas – retas ir keistas. Sūnui išrinkote dar retesnį.
Iš Metrikacijos skyriaus skambino, sakė, kad Atumas – tikrai vienintelis toks registruotas berniuko vardas. Dukra gavo dviejų deivių vardus: Luna – romėnų mėnulio deivė, Medeina – lietuvių miškų deivė. Žinau, kad kai gimė Luna, Lietuvoje buvo registruoti tik septyni tokie vardai. Dabar Lunų – gerokai daugiau.
Sūnui irgi norėjome dievų vardo. Bet paaiškėjo, kad baltų religijoje gražiais vardais apdovanotos deivės, ne dievai. Ar žinojote, kad Vaižgantas yra kanapių dievas, Joringis – pavasario ir piemenų dievas? Teko sūnui vardo ieškoti plačiau: Atumas yra pirmasis egiptiečių dievas, save sukūręs iš visko ir nieko. Antrojo vardo norėjome būtinai lietuviško, įžeminančio – taip atsirado Ramojus.