Rimantės Kulvinskytės mėnuo be grynųjų: padėkos laiškai vietoje arbatpinigių ir eilėraštis už mandarinus
Kūrybininkė, televizijos laidų vedėja Rimantė Kulvinskytė pastarąjį mėnesį gyveno neįprastai – žinoma moteris priėmė SEB banko iššūkį ir pabandė pagyventi be grynųjų pinigų. Nors iš pirmo žvilgsnio toks iššūkis galėtų pasirodyti nesudėtingas, nes atsiskaitymai elektroniniu būdu Lietuvoje populiarėja, visgi kuriozų, pasak R. Kulvinskytės, netrūko. Pavyzdžiui, už mandarinus turguje teko „susimokėti“ eilėraščiu, o vietoje arbatpinigių Rimantė padavėjams rašyti padėkos laiškus.
Panoro pakeisti požiūrį
Pragyventi be grynų pinigų R. Kulvinskytė bandė kone visą lapkričio mėnesį. Taip ji norėjo pakeisti įsišaknijusį asmeninį požiūrį, neva išsiversti be grynųjų vis dar neįmanoma, nors tiek kortele, tiek grynaisiais iki šiol ji atsiskaitinėdavo vienodai dažnai.
„Mintyse pati prisikurdavau įvairių situacijų – priežasčių, kodėl reikia išsigryninti pinigus. Pavyzdžiui, gerai įsidėmėjau kažkieno patarimą: jeigu, tarkime, nukristų bomba, visų pirma reikia skubiai važiuoti į degalinę, užsipilti kuro ir nusiimti kuo daugiau grynųjų. Žinoma, toks mano požiūris reguliariai sulaukdavo švelnių pašaipų: mano vyras Povilas vis juokdavosi, kad aš kaip kokia močiutė“, – su šypsena pasakoja R. Kulvinskytė.
Nerimas – nepagrįstas
Kūrybininkė neslepia: priėmusi sprendimą mėnesį gyventi be grynų pinigų ji šiek tiek nerimavo, kad gali iškilti problemų. Juk ji – mama, taip pat – verslininkė, todėl jokie finansiniai nesklandumai tikrai nebūtų pakeliui. Tačiau atsisakiusi grynų pinigų R. Kulvinskytė suprato, kad jų visiškai nepasigenda.
„Jei anksčiau atrodė, kad piniginėje privalo būti bent 50 Eur grynais, nes juk „o kai man nuleis padangą ir kas nors man padės, kaip atsiskaitysiu atsidėkodama?“, tai dabar nuo tokio nerimo jaučiuosi išsivadavusi. Per šį mėnesį aš savotiškai išsilaisvinau, – tikina R. Kulvinskytė. – Be to, atsiskaitymai kortele man kelia daug gerų asociacijų: tai ir paties proceso paprastumas, ir žinojimas, kad niekas nieko neslepia – vien tik „švarūs“ pinigai.“
Arbatpinigiai – padėkos laiškais
Nors grynų pinigų R. Kulvinskytė pastarąjį mėnesį visai nenaudojo, smagių kuriozų atliekant eksperimentą netrūko. Antai rimta užduotimi tapo kavinėse padavėjams palikti arbatpinigių, mat vietų, kuriose galima už aptarnavimą atsidėkoti elektroniniu būdu, sostinėje vis dar reta.
„Esu iš tų žmonių, kurie su savimi nuolat nešiojasi užrašų knygelę. Todėl aptarnaujančiam personalui pastarąjį mėnesį palikdavau ne tik kramtomos gumos, bet ir iš knygelės išplėštą lapelį su trumpu laiškeliu – pagyrimu, padėkojimu, palinkėjimu ir šiokiu tokiu pasiteisinimu. Tiesą sakant, man pačiai ši patirtis patiko – manau, gavosi daug asmeniškiau ir mieliau, nei tiesiog palikti kokius du eurus“, – šypsosi R. Kulvinskytė.
Už mandarinus – eilėraštis
Iššūkiu Rimantei tapo ir apsilankymas turguje. Paaiškėjo, kad atsiskaityti kortele čia ne visur įmanoma, taigi ir vėl teko suktis iš padėties: už mandarinus žinoma moteris „susimokėjo“ eilėraščiu.
„Matyt, jei būčiau apsipirkinėjusi gimtosios Naujosios Akmenės turguje, tikriausiai ir neturėdama grynųjų namo būčiau parėjusi pilnais krepšiais. Vis dėlto Benedikto turguje pažinčių turiu mažiau, ir norėdama paskanauti prekeivės siūlytų mandarinų, buvau priversta pažvelgti kūrybiškai – grynų neturėjau, bet užtat atsiminiau eilėraštį! Neslėpsiu, reikėjo per save perlipti, bet padeklamavau, ir norimą prekę gauti sugebėjau. Tikriausiai, šis nuotykis nuostabos sukėlė visiems – ir prekeivei, ir mano vyrui, kuris stebėjo situaciją“, – juokiasi R. Kulvinskytė.
Vis dėlto iššūkis mėnesį gyventi be grynų pinigų – jau praeityje: ar dar prireiks R. Kulvinskytei grynųjų? „Iki šiol prie bankomato užsukusi nebuvau, ir grynųjų sau dar neišėmiau. Tik vyrui kartą jų reikėjo... Manau, eksperimentas man išėjo į naudą. Dabar atrodo, kad gryni pinigai galėtų tik dukrai Lunai praversti, kad turėtų, ką įsidėti į taupyklę“, – šypsosi R. Kulvinskytė.