Rimas Šapauskas – apie mėgstamą muziką, Česlovo personažą ir simpatiją Paris Hilton
Iš televizijos ekranų puikiai pažįstamas Rimas Šapauskas įvariose laidose įkūnijo ne vieną kultinį personažą. Dar jis gali papasakoti daugybę įdomių istorijų iš savo šoumeno karjeros pradžios radijo stotyje „Radiocentras“. Be to, Rimas yra vienas pirmųjų šalies didžėjų ir klubinės kultūros pradininkų.
Spalvingas visuomenės veikėjas šeštadienį grįš prie šaknų ir žinomų Lietuvos pramogų pasaulio atstovų skonį demaskuojančioje „We Love Pop“ naktyje sostinės restoklube „Studio 9“ pagros 80s, 90s ir praėjusio dešimtmečio favoritus.
Rimai, kaip muzika atsirado tavo gyvenime?
1980 metų vasarą man buvo aštuoneri metai ir tuomet pirmą kartą suvokiau, kad klausau hito. Tai buvo Ottawan gabalas „Hands Up”.
Atsimeni savo pirmą vinilinę plokštelę?
Tai buvo plokštelė, kurios aš labai norėjau, bet negavau. Ji kainavo 10 rublių, o tai buvo dešimtadalis mano tėvo algos. Nerealūs pinigai už „Boney’M“ singlą „Brown Girl In The Ring”. Vėliau namuose atsirado pirmosios plokštelės, pavyzdžiui, „Stars On 45“ ir visokie italo disco rinkiniai. Už tai ačiū kaimynui Gintui.
Kelis metus dirbai didžėjumi radijo stotyje „Radiocentras“, vedei laidas apie šokių muziką. Papasakok, kaip vyko tavo darbas, iš kur gaudavai muzikos ir panašiai.
Radiocentre dirbau 10 metų, nuo 1993-ųjų. Ten taip pat tapau ir didžėjumi. Arnas Klivečka su Martynu Tyla pasiūlė padirbėti pirmuose tūsuose su svečiais iš Olandijos. Vėliau kartu su DJ Saga vedėme laidą „Miksas“. Apie tą laikotarpį kada nors galėčiau parašyti knygą.
Vienas žinomas didžėjus pasakojo, kad susipažino su tavim troleibuse ir tu jam iškart pasiūlei važiuoti į radijo studiją, kur parodei patefonus, kaip viskas veikia ir taip užvedei jį ant kelio. Dažnai būdavai toks geras pavyzdys?
Aš pats „Radiocentre“ atsidūriau, galima sakyti, netyčia. Nebuvo jokių kursų. Giedrius Drukteinis tik parodė kas kur sujungta ir pamokė, kad jeigu „norėsiu pap#%$^@*ti, tai turėsiu paspausti rudą knopkę”. Tada į viską žiūrėjome paprasčiau. Ir jeigu žmogus norėjo groti – pirmyn!
Savo diskografijoje turi šokių muzikos albumą. Kaip gimė jo idėja, kaip ir kur jis buvo įrašytas?
Albumas vadinosi „Dovana“. Jį rašė visi, kas tik netingėjo. Mano draugas Dofkė buvo sumąstęs iš manęs daryti lietuvišką „Scooter“. Vėliau prabudo ir mano kūrybinės ambicijos. Su Algiu Drėma sempluodavome žinomus ir nežinomus gabalus, apversdavome natas, Andrius Vaškevičius-Vaškas rašydavo eilėraščius, Maja Segal dainavo ir gavosi tokia eklektiška košė. Dabartiniais interneto laikais toks albumas nepraeitų. Ausylesni klausytojai greitai pastebėtų, kas iš kur buvo „pasiskolinta”.
Kas imponuoja šių dienų lietuviškos muzikos scenoje? Ką rekomenduotum?
„Ten Walls“.
DJ pultas tau – jokia naujiena. Kokiame keisčiausiame vakarėlyje yra tekę groti?
Mano vakarėliai visi pakankamai keisti. Pats keisčiausias buvo, kai grojau su Andy Fletcher iš „Depeche Mode“.
Įvairiose humoro laidose įkūnijai ne vieną spalvingą personažą. Kaip manai, kurio jų muzikinis skonis yra artimiausias tavajam?
Manau, kad Česlovas. Jis yra disco eros žmogus. Net jo aprangos stilius liko iš to laiko.
Kas šiuo metu skamba tavo automobilyje?
Bill Brewster įrašyti podcastai ir mano naujas atradimas argentinietis Fernando Pulichino.
Jei reiktų pasirinkti vieną pasaulinio lygio muzikos žvaigždę, su kuria reiktų pasilikti negyvenamoje saloje, kas tai būtų?
Paris Hilton. Manau, kad su ja nebūtų nuobodu.
Trys pop rekomendacijos skaitytojams iš 80s, 90s ir praėjusio dešimtmečio.
80s
Methusalem – Robotism
90s
The Shamen – Move Any Mountain
2000s
Junior Jack – My Feeling