„Rimtų reikalų“ žvaigždei D.Petrikauskui atlikta skubi operacija: „Visiškai nebevaldžiau kojų“
Niekada gyvenime operacijų neturėjęs žinomas Lietuvos kaskadininkas ir karatė čempionas trečiadienio popietę skubos tvarka pirmą kartą gulėsi ant operacinio stalo. Kalbėdamas apie tai, D.Petrikauskas neslepia, kad būta didelės panikos.
„Žinojau, kad turiu išvaržą, man dažnai skauda nugarą, prieš du mėnesius pasidariau magnetinį rezonansą ir pastebėjome, kad išvarža yra stipriai padidėjusi. Tačiau jaučiausi neblogai. Ryte atsikėlęs, lipdamas iš lovos nukritau ant žemės, visiškai nebevaldžiau kojų. Skausmas buvo toks, kad net rėkiau, ir ašaros riedėjo. Išsikviečiau greitąją, suleido vaistus ir kitą dieną nuvykus į Kauno kliniką, gydytojai nusprendė kuo skubiau operuoti, buvo iškviesti chirurgai po darbo valandų. Čia buvo labai svarbus laikas, nes su kiekviena minute kojos turėjo vis mažesnį šansą atsigauti“, – dalinosi Darius.
Kaskadininkui stubure buvo pašalintas susidaręs darinys ir nuo šiol jis turės laikytis griežtų taisyklių bei ilgą laiką gydytis, kad viskas grįžtų į savas vėžias. Kadangi artėja naujasis serialo „Rimti reikalai“ sezonas, iškilo klausimas, ar aktorius apskritai galės dalyvauti filmavimuose.
„Labai džiaugiuosi, kad operacija buvo atlikta labai greitai ir sėkmingai. Noriu padėkoti gydytojui neurochirurgui med. m. dr. Broniui Špakauskui ir visam personalui. Buvo pašalintas iš tiesų nemažas darinys iš mano stuburo. Dabar savaitę turėsiu gulėti, mėnesį laiko negalėsiu sėdėti, turėsiu atlikti specialius pratimus ir stengsiuosi sustiprėti. Netrukus prasidės filmavimai, kuriuose nežinau, ar galėsiu atlikti sudėtingas kaskadines užduotis, tačiau neabejoju, kad pavyks atsigauti ir pertraukos daryti nereikės“, – svarstė D.Petrikauskas.
D.Petrikauskas neslepia, kad baisiausia buvo ne ryte, kai iš skausmo negalėjo apie nieką galvoti, baisiausia buvo tik atsibudus po narkozės, nes vaistai dar veikė.
„Pasibaigus operacijai nubudau ir supratau, kad nebejaučiu nieko žemiau juosmens. Pradėjau panikuoti, daktarai nuramino, kad taip turi būti. Tačiau kad ir kaip stengiesi protu suvokti, jog turi praeiti šiek tiek laiko ir viskas susitvarkys, bet vėl ir vėl bandai judinti kojas, ir nieko. Stresas neapleido iki tol, kol seselės nepaprašiau migdomųjų, nes nejausti kojų yra vienas baisiausių jausmų, ką man teko išgyventi. Atsikėlęs naktį jau pradėjau jausti. Tačiau iš pradžių buvo ir panika, ir paranoja“, – išgyvenimais dalinosi Darius.