Roko operai „Romeo ir Džiuljeta“ efektingus kostiumus sukūrė Kęstutis Rimdžius
Keli mėnesiai kūrybinio darbo, eskizų, koliažų, pašnekesių su režisieriumi, klijavimo, karpymo, dažymo, siuvimo ir šią savaitę pagaliau paaiškėjo rezultatas: moderniosios roko operos „Romeo ir Džiuljeta“ kostiumai. Jų dailininkas Kęstutis Rimdžius ir įvaizdžio namų „Kukla Beauty Box“ komanda sunaudotą audinį skaičiuoja rietimais, personažų odines striukes – dešimtimis.
K.Rimdžius naujajai roko operai skyrė apie tris mėnesius. Kiekvieną personažą jis detaliai aptarė su roko operos režisieriumi Kęstučiu Jakštu. „Roko opera man buvo pakankamai didelis iššūkis. Tai nėra teatras, nėra intymi erdvė, kur viską matai iš arti. Šiuo atveju reikėjo efekto, kuris matytųsi iš 74 eilės. Pasiklausiau žmonių, stebėjusių „Romeo ir Džuljeta“ premjerą Kaune. Tvirtino matę, kad Bjelle po suknele dėvėjo Svarovskio kristalais nusagstytą body. Vadinasi, viską padarėme teisingai.“
Likus vos kelioms savaitėms iki premjeros, kostiumų dailininkas dar nežinojo, kas taps Romeo ir Džiuljeta – šią įsimylėjėlių porą rinko TV3 muzikinio šou komisija ir žiūrovai. Kandidatės į Džiuljetos vaidmenį skyrėsi ir ūgiu, ir išvaizda. „Teko truputį koreguoti drabužių idėją, kai laimėjo Tadas Juodsnukis ir Bjelle. Visi kostiumai buvo pasiūti būtent jiems“, – pasakojo K.Rimdžius.
Jo požiūriu pagrindinius įsimylėjėlius vaidinantys atlikėjai – tikri šių dienų Romeo ir Džiuljeta. „Ypatingai Tadas turi ryškų vizualinį braižą, kuris man patinka ir atspindi šiuolaikinį Romeo. Bjelle irgi – jauna, simpatiška mergaitė“, – sakė K.Rimdžius.
Siauros kelnės, odinės striukės susmauktomis rankovėms, ant klubų surišti marškiniai, kniedėmis sagstyti batai – tokius šių laikų jaunimo herojus matantis dailininkas prisipažįsta, kad jam didžiausią įspūdį paliko Merkucijų vaidinantis Jeronimas Milius. Gavęs plačius plėšytus džinsus jis pabrėžė, kad rokeriai nėra valkatos ir paprašė siauresnės formos kelnių.
„Su Jeronimu dirbu nebe pirmą kartą. O pirmas susitikimas buvo televizijos projekto „Lietuvos garbė“ išvakarėse. Ilgai ruošiausi J.Miliui skambinti ir pasakyti, kad scenoje noriu jį matyti vilkintį smokingą ir ištiesintais plaukais. O Jeronimas tai išgirdęs pasakė: gerai, be problemų. Tuomet ir supratau, kad mano įsivaizdavimas apie šiuolaikinius rokerius yra tuputėlį pasenęs, – juokėsi K.Rimdžius. – Dirbti su J.Miliumi, su Karina Krysko – smagu, nes tai yra tikri profai. Jie nesikiša į mano darbą, nebent šiek tiek padeda iš savo patirties.“
K.Krysko-Skambinė roko operoje vaidina Auklę, kuri vilki nėriniuotus apatinius, purpurines sukneles ir yra tikra gundymo meistrė. „Tai labai stiprus personažas. Ši Auklė – šiuolaikinė, ryški, mėgstanti madą, išsiskirianti iš minios, truputį šaržuota“, – piešė K.Rimdžius.
Jam buvo smagu rengti ir aktorių Mariaus Jampolskio bei Ramūno Rudoko šarlatanų vaistininkų duetą. „Jie labai juokingi, kelia asociacijų su ankstyvoje jaunystėje matytais jamaikiečių klipais. Jie apsvaigę, visas gyvenimas labai gražus, aplinkui žydi saulėgrąžos“, – pasakojo kostiumų dailininkas.
R.Rudokas roko operoje taip pat vaidina puošeivą Parį. K.Rimdžiaus teigimu, tai – tipinis šiuolaikinis metroseksualas. „Panašių vyrų mano klientų rate yra daug. Gal jie ne tokie šaržuoti, bet tai yra vyrai, pabrėžtinai besirūpinantys savo išvaizda, susikurtu statusu visuomenėje. Gal aš pats toks ryškus nesu, bet kai kuriais atvejais mane supa itin ryškūs žmonės“, – prisipažino kostiumų dailininkas.
Roko operoje jam teko aprengti ne tik pagrindinių vaidmenų atlikėjus, bet ir daugiau nei 30 masuotės žmonių, kurie scenoje kelis kartus keičia drabužius. „Kapulečiais su Montekiais bei pagrindiniais veikėjais vilki apie šešiasdešimt kostiumų, kai kurie iš jų persirenginėja, – pasakojo K.Rimdžius. – Sudėtingiausia, kad net ir norėdamas padaryti šiuolaikinį reikalą, privalai sceną atskirti nuo gatvės. Buvo nelengva išgryninti personažus, išskirti gaujas. Džiuljetos kompanijoje norėjau matyti daugiau madingų, ryškių įvaizdžių, bet kai juos sudedi į krūvą ir kai scenoje atsiranda 30 žmonių, privalai jausti spalvų ir stiliaus saiką, kad nesigautų kakofonija ir veikėjai neatrodytų kaip į parduotuvę atvežta nauja kolekcija.“
Kostiumų dailininkui teko paieškoti ir nestandartinių dydžių drabužių ar dešimtimis metrų matuoti audinius. „Baltam Bjellės sijonui prireikė 50 metrų, vienam Karinos kostiumų – 8 metrų audinio, – skaičiavo K.Rimdžius. – Daug kas buvo specialiai siūta, nemažai daiktų supirkta, bet ir jie – persiūti, „tiuninguoti“, pakeisti. Nėra nė vieno daikto, kuris būtų nepaliestas.“
Jis intriguoja, kad šį sekmadienį, gruodžio 15 d. Vilniaus „Siemens“ arenoje vyksiančioje antrojoje „Romeo ir Džiuljetos“ premjeroje veikėjai pademonstruos naujas įvaizdžio detales, kurių dar neparodė per debiutą Kaune. „Vienoje scenoje visi dėvės akinius. Iš tiesų jie yra skirti žmonėms, kurie dažo sienas. „Mes juos apdorojome, apklijavome gėlėmis, plastiku – akiniai atrodys visai kitaip, – pasakojo kostiumų kūrėjas. – Yra daug įvairių niuansų, daug apipurkštų dalykų, grafičio piešinių ant marškinėlių, odinių striukių, specialiai sendintų detalių, ir visa tai – rankų darbo.“
K.Rimdžius ir jo vadovaujamų įvaizdžio namų „Kukla Beauty Box“ komanda anksčiau kūrė kostiumus apdovanojimams „Sidabrinė gervė“, „Lietuvos garbė“, televizijos sezonų atidarymo renginiams, muzikos grupėms, Anželikos Cholinos šokio spektakliams „Donkey Hot“, „Fantazija penkioms stichijoms“. Tačau roko opera „Romeo ir Džiuljeta“ – bene didžiausias ir ambicingiausias projektas. Vilniečiai ir miesto svečiai šį sekmadienio ją dar gali pamatyti gyvai „Siemens“ arenoje.