Rolandas Kazlas: „Už tai, kad galiu kurti, esu dėkingas šeimai“
„Žvelgdamas į dabartį aš labai dėkingas praeičiai – vadinasi, aš daug ko išmokau. Aš turiu namus, brangius žmones. Turiu visas sąlygas kurti, sritį, kur galiu realizuoti savo idėjas. Turiu sveikatos, todėl negaliu skųstis. Reiškia taip turėjo būti“, – laidos „Gyvenimas“ kūrėjams sakė garsus aktorius Rolandas Kazlas.
Po to, kai neatsigręždamas užvėrė televizijos pasaulio duris, 45-erių vyras po devyniais užraktais saugo asmeninį gyvenimą, itin retai pasirodo viešumoje ir dar rečiau dalija interviu. Tačiau šįkart ne tik sutiko papasakoti apie savo gyvenimą, bet ir pasikvietė į namus, kurių slenksčio iki šiol nebuvo peržengęs joks žurnalistas.
Tačiau, prieš patenkant į vidų, laidos „Gyvenimas“ komandai teko praeiti tikrojo namų „šeimininko“ patikrą – prie durų žurnalistus pasitiko ir, tik gerai apuostęs, įsileido foksterjerų veislės šuo Teris.
„Jis man padeda pasitikrinti, ar gerai vaidinu. Jei uostinėja ir bėga už kampo, vadinasi herojus jau įsigyveno manyje“, – juokdamasis pasakojo R.Kazlas.
Dabar teatre aktorius išgyvena aukso amžių – jis vaidina įdomiausių Lietuvos režisierių pastatymuose, skaito eiles, rašo inscenizacijas, dainuoja ir režisuoja pastatymus. Svarbiausia, kad neturi vergauti dėl skatiko ir, sukandęs dantis, dieniniuose spektakliuose vaidinti kiškučių bei ežiukų. Aktorius džiaugiasi, kad gali rinktis tik rimtus, patinkančius vaidmenis ir darbo vis tiek – per akis.
Kaip prie tokio įtempto gyvenimo prisitaiko jo šeima – žmona Sigita, dvylikametė dukra ir pusketvirtų sūnus? Atviras Rolando Kazlo interviu apie teatrą, televiziją, šeimą ir atrastą prasmę – jau šį trečiadienį laidoje „Gyvenimas“ 19.30 val. per LRT televiziją.
