Rolandui Janavičiui būtų suėję 50 metų: nemirtingas hitas „Sudie, Eliza“ ir bičiulių atsiminimai

Rolandas Janavičius, Evelina Anusauskaitė / Asmeninio albumo ir Scanpix nuotr.
Rolandas Janavičius, Evelina Anusauskaitė / Asmeninio albumo ir Scanpix nuotr.
Šaltinis: Žmonės
A
A

Spalio 16-ąją dainininkui Rolandui Janavičiui (1970–2007) būtų suėję 50 metų. Ryškų pėdsaką lietuviškos muzikos padangėje palikusio dainininko gyvybę prieš 13 metų pasiglemžė onkologinė liga. Visgi ne vienas melomanas ir dabar galėtų paniūniuoti bent po eilutę iš „Ryto perone“ ar „Sudie, Eliza“ – dainų, bene labiausiai išgarsinusių Rolandą. O ir savo bičiulių prisiminimuose R.Janavičius išlieka gyvas iki šiol.

Kartu su R.Janavičiumi grupėje „Rondo“ muzikavęs Aleksandras Ivanauskas-Fara portalui Žmonės.lt pasakoja iki šiol, vos tik įžengia į sceną, prisimena Rolandą.

„Tie prisiminimai visada išnyra. Aš vis dar turiu jo telefono numerį. Tai man labai brangus žmogus, negaliu taip paprastai atsisveikinti ir ištrinti. Tą numerį saugau ir užrašų knygelėje“, – atvirauja A.Ivanauskas-Fara.

Negaliu jo įsivaizduoti niekaip kitaip, kaip 30-metį su milžiniška šypsena ir raketų kuru varoma širdimi.

„Rondo“ lyderis šypsosi prisiminęs, kad R.Janavičius ypač puošė tuometinę sceną tiek neįprasta charizma, tiek unikaliu muzikiniu stiliumi. Pasak pašnekovo, Rolandas itin ryškiai žibėjo Lietuvos muzikos padangėje.

„Su juo buvo labai paprasta dirbti. Rolandas visada pagaudavo mintį, kurią aš norėdavau perteikti. Jam tiesiog pasiūlydavau dainuoti dainą ir jis ją atlikdavo taip, kaip buvau sumanęs. Nereikėdavo jokių paaiškinimų. Jis buvo unikalus, turėjo savo atlikimo manierą, kokios Lietuvoje niekas neturėjo. Rolandas įnešė naujų vėjų į lietuviškos muzikos sceną“, – mintimis dalijasi A.Ivanauskas-Fara.

Rolandas Janavičius, Džordana Butkutė (1987 m.) / Asmeninio albumo ir Andriaus Ufarto nuotr.
Rolandas Janavičius, Džordana Butkutė (1987 m.) / Asmeninio albumo ir Andriaus Ufarto nuotr.

Fara tarsteli, kad tokia stiprybe, kokią turėjo Rolandas, pasižymi retas žmogus.

R.Janavičiaus būdamas 25-erių susirgo nosiaryklės vėžiu. Tuomet įveikęs onkologinę ligą dainininkas beveik dešimtmetį džiaugėsi gerėjančia sveikata, planavo darbus. Deja, atsinaujinęs ir išplitęs vėžys R.Janavičių palaužė per keturis mėnesius. Dainininkas mirė 2007 m. vasarą. 

A.Ivanauskas-Fara tvirtina, kad net ir blogai besijausdamas Rolandas nepasidavė, stengėsi dirbti. „Rondo“ lyderiui iki šiol prieš akis išnyra prisiminimas apie paskutinį jų susitikimą.

Aleksandras Ivanauskas-Fara / Šarūno Mažeikos nuotr.
Aleksandras Ivanauskas-Fara / Šarūno Mažeikos nuotr.

„Susitikome įrašų studijoje, buvome suplanavę įrašinėti dainas. Jis atvyko su mama. Rolandas nieko mums nesakė, dirbo, įrašė kelias dainas ir tik po kurio laiko jo mama pasivedė mane į šoną ir pasakė: tu Rolando jau nekankink, jis negerai jaučiasi. Mes kalbėjome, kad jam reikia laiko išsigydymui, planavome vėliau kartu stoti ant scenos... Taip nesigavo“, –  liūdesio neslepia A.Ivanauskas-Fara.

„Sudie, Eliza“:

Prisiminimais apie šviesaus atminimo bičiulį ir kolegą Rolandą Janavičių sutiko pasidalyti ir JAV gyvenanti atlikėja Evelina Anusauskaitė-Young.

„Negaliu jo įsivaizduoti niekaip kitaip, kaip 30-metį su milžiniška šypsena ir raketų kuru varoma širdimi“, – pokalbį pradeda E.Young.

Evelina tikina iki šiol besijaučianti dėkinga R.Janavičiui už pirmuosius žingsnius į lietuvišką sceną. Atlikėja pasakoja vis dar prisimenanti puikų bičiulio humoro jausmą.

„Kai tik prisimenu Rolandą, visada iškyla šis atsiminimas: aš turėjau tokią pūkuotą baltą liemenę su bumbulais prie kapišono, kurią labai mėgau. Kai ją užsivilkdavau, jis pagriebdavo tuos raištelius su bumbulais ir jais švelniai maskatuodavo man į veidą, juokdavosi. Rolandas turėjo neįtikėtiną humoro jausmą ir be galo didelę širdį“, – šypsosi E.Young.

Rolandas Janavičius ir Evelina Anusauskaitė / Scanpix nuotr.
Rolandas Janavičius ir Evelina Anusauskaitė / Scanpix nuotr.

Evelina atvirauja, kad pažintis su R.Janavičiumi yra tikrų tikriausias atsitiktinumas, ne tik atvėręs jai kelius į didžiąją sceną, bet ir padovanojęs artimą draugą.

„Mano tėvai su Rolandu susipažino viename renginyje ir akimirksniu tapo draugais. Visai neužilgo Birutė Petrikytė pasiūlė man, tuo metu 14-metei, sudalyvauti jos organizuojamame „Gražiausių duetų“ konkurse Palangoje. Šiam man reikėjo susirasti patyrusį ir žinomą atlikėją, su kuriuo galėčiau dainuoti duetu. Visi, su kuriais tuomet susisiekėme, mandagiai atsisakė, nes aš buvau visiškai nežinoma ir nepatyrusi. Nieko nesitikėdama mano mama paskambino Rolandui. Jis iš karto sutiko“, – pažintį prisimena E.Young.

Evelina Young / asmeninio albumo nuotr.
Evelina Young / asmeninio albumo nuotr.

Evelina šypteli, kad paauglei dirbti vienoje įrašų studijoje su garsiu atlikėju buvo it svajonių išsipildymas. Ir jis davė puikių kūrybos vaisių – Rolando Janavičiaus ir Evelinos  Anusauskaitės daina  „O, meile, padėk“ buvo pripažinta auksiniu hitu.

„Rolandas vienareikšmiškai turėjo labai didelę įtaką man, jo dėka man atsivėrė didžiosios scenos. Jis visą laiką manimi nuoširdžiai rūpinosi kaip augančia atlikėja, negailėjo nei patarimų, nei kritikos. Tik jo kritika niekada nežeisdavo, o motyvuodavo. Jis viską sakydavo labai švelniai“, – prisimena ji.

E.Young sako, kad iki žengimo su R.Janavičiumi į sceną net negalėjo pagalvoti, kaip jį mylėjo publika. Pasak Evelinos, ji tuomet klausėsi užsienio atlikėjų dainų, o Lietuvos estrada visiškai nesidomėjo.

„Net neįsivaizdavau, kaip žmonės myli ir žino visą jo kūrybą mintinai. Tą patyriau tik pradėdama su juo kartu koncertuoti. Matydavau kaip pilnos salės nudžiunga jį pristačius, kaip mintinai moka kiekvieną žodį, kaip žmonės po pasirodymo eina prie jo miniomis.

Iš tiesų, teko skaityti kelis jo gerbėjų laiškus. Jie dalijosi, kad jo muzika jiems padėjo pereiti sunkiausius gyvenimo etapus. Aš džiaugiuosi, kad mūsų draugystė prasidėjo nuo to, kad aš jį pažinau ir pamilau kaip paprastą žmogų, kaip bičiulį, o tik po to sužinojau, koks jis populiarus atlikėjas. Tai suformavo mano patį tikriausią požiūrį į Rolandą“, – įsitikinusi dainininkė.

„O, meile, padėk“:

Pasak E.Young, pažintis su R.Janavičiumi jai parodė, koks turi būti tikras muzikantas.

„Matydama, su kokia meile jis kuria dainas ir jas atlieka, bei žmonių reakciją, kai jos paliečia jų širdis, išmokau didžiausią pamoką apie muzikos ir meno teikiamą prasmę. Tikri menininkai gimsta ir kuria ne todėl, kad nori pripažinimo, o pirmiausia todėl, kad negali nekurti. Būtent tokia muzika daro įtaką ir būtent toks buvo Rolandas. Todėl ir dabar, po tiek metų, žmonės vis dar moka jo išgarsintas dainas ir per gimtadienį Rolandą prisimena. Jis mus pakylėjo“, – sako E.Young.

„Rytas perone“: