Romantišką savaitės pradžią pažymėjo Vilniuje pasirodęs glamūrinis „Pink Martini“ orkestras

„Labas vakaras, mes esame grupė „Pink Martini“ iš Portlando. Tai mūsų pirmas kartas Lietuvoje. Ačiū jums labai“, – dar prieš sėsdamas prie fortepijono su publika lietuviškai pasisveikino grupės įkūrėjas Thomas Lauderdale'as. Vargu, ar kas susirinkusių gerbėjų širdis galėjo pamaloninti dar labiau, nei tvarkinga besišypsančio amerikiečio lietuvių kalba.

Pasisveikino ir ėmė groti – nuo pat pradžių mėgino užkrėsti lietuvius flamenko ritmais. Pavyko – susirinkusi publika negailėjo aplodismentų ir noriai lingavo į taktą.

Patys muzikantai taip pat neatsliko: susidaro įspūdis, kad pasirodymas scenoje orkestrui – anaiptol ne darbas, o malonumas – muzikantai grodami judėjo į taktą, demonstravo plačias šypsenas ir šarmingus mirksnius publikai.

„Kita daina yra kviečianti šokti, todėl jei tik norite, kviečiame suskubti ir atbėgti į priekį šalia scenos – pasilinksminkite“, – atsipalaiduoti ir mėgautis publiką kvietė T.Lauderdale'as. Tiesa, drąsuolių, norinčių pasirodyti visiems, neatsirado.

„Pink Martini“ nariai dėkojo gerbėjams už palaikymą kiekvieno kūrinio metu, o prieš užgrodami naująjį trumpai papasakojo, kaip jis buvo sukurtas ir apie ką tiksliai yra.

Vakaro metu skambėjo vokiečių, anglų, ispanų, japonų ir kitomis kalbomis parašytos dainos, orkestro nariai nesibodėjo išversti dalies kūrinių tekstų į anglų kalbą.

Klausytojus muzikantai stebino ir skirtingomis džiazinėmis improvizacijomis bei solo partijomis.

„Pink Martini“ koncerto akimirka

Koncerto metu negailėta ir gražių žodžių Lietuvai. „Pirmąkart esu Lietuvoje ir galiu pasakyti, kad Vilnius – vienas gražiausių mano matytų miestų. Ačiū jums, kad esate čia, ir ačiū už labai stiprią kavą“, – šmaikštavo „Pink Martini“ vokalistė Storm Large, stebinusi publiką itin stipriu ir sodriu balsu.

Greta kitų orkestro narių – dvylikos kostiumuotų vyriškių – ji, apsivilkusi balta žemę siekiančia suknele, atrodė kaip tikra deivė. Scenoje moteris nepritrūko charizmos, ja užkrėsti mėgino kiekvieną atėjusįjį.

Pabaigti pasirodymo Vilniuje iš pirmo karto „Pink Martini“ nariams nepavyko – jiems nulipus nuo scenos publika ovacijas laidė pakilusi nuo kėdžių, orkestras noriai grįžo ir pamalonino klausytojus dar vienu kūriniu. Šįkart gerbėjai jo klausė atsistoję, o narsiausios poros galų gale ryžosi prieš visus pademonstruoti šokio judesius.

Pasibaigus koncertui „Pink Martini“ kvietė gerbėjus įsigyti naujausią orkestro albumą ir noriai dalijo autografus ant jo.

„Pink Martini“ koncerto akimirka

Įvertinti apdovanojimais

1994-aisiais metais įkurto orkestro „Pink Martini“ muzikantai pelnė ne vieną svarbų apdovanojimą, viso parduota daugiau nei 2 mln. orkestro albumų kopijų. 

Debiutinis „Pink Martini“ albumas „Sympathique“ pasirodė 1997 m., jau 2000 m. grupė buvo nominuota „Metų dainos“ ir „Geriausio naujoko“ kategorijose „France Victoires de la Musique Awards” ceremonijoje.

Kiti du albumai – 2004-aisiais išleistas „Hang On Little Tomato“ 2007-aisiais pasirodęs „Hey Eugene!” – tapo auksiniais Prancūzijoje, Kanadoje, Graikijoje ir Turkijoje. 2011 m. grupė išleido du albumus – geriausių dainų rinkinį „A Retrospective” bei „1969“, bendradarbiaujant su japonų dainininke Saori Yuki.

Norėjo atlikti „gražesnę“ muziką

„Pink Martini“ susikūrė orkestro lyderiui Thomui Lauderdale‘asui panorus atlikti „gražesnę“ muziką politinio ir akademinio pobūdžio renginiuose nei ta, kurią buvo įprasta atlikti orkestrams. Itin politika besidomintis ir kadaise Portlendo miesto meru svajojęs tapti T.Lauderdale‘as grupę sukurti panoro besilankydamasis tokiuose renginiuose, kurių metu muzika, anot jo, visad skambėjo „nuobodžiai, buvo pernelyg garsi ir visiškai svetima“.

Pagrindinis „Pink Martini“ įkvėpimo šaltinis kūrybai – 1940–1950-ųjų Holivudo miuziklai. 

Trylikos muzikantų orkestras jau yra pasirodęs beveik visose Europos šalyse, taip pat koncertavo Azijoje, Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje, JAV, Naujojoje Zelandijoje, Australijoje. 

„Pink Martini“ koncerto akimirka