„Romeo ir Džiuljetos“ režisierius Kęstutis Jakštas: „Nieko nėra brangesnio už žmogaus gyvybę“
Gruodžio 10 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje ir gruodžio 15 d. Vilniaus „Siemens“ arenoje atgims legendinė roko opera „Meilė ir mirtis Veronoje“, kurios naujoji versija vadinasi „Romeo ir Džiuljeta“. Režisierius Kęstutis Jakštas, viename ankstesnių pastatymų pats vaidinęs dramatiškąjį Merkucijų, Viljamo Šekspyro pjesėje pabrėžia ne meilę, o beprasmes mirtis, pykčius ir įtakas. „Tai niekur nedingo, yra ir šiandien“, – teigia režisierius.
Kalbėdamas apie lietuviškąją roko operą, K.Jakštas pirmiausia pamini vieną jos pionierių – kompozitorių Kęstutį Antanėlį ir Vilniaus Dailės akademijoje 1971-aisiais pastatytą roko operą „Jėzus Kristus – Superžvaigždė“. „Tai buvo toks įvykis, apie kurį visi žinojo, ir tuo pačiu niekas nežinojo. Buvo keičiamos datos, juos persekiojo saugumas, tai buvo draudžiama, bet vis vien įvyko, davė inspiraciją šiam žanrui ir vėliau atsirado „Meilė ir mirtis Veronoje“, – ištakas primena K.Jakštas. – Aš priskirčiau ir K.Antanėlį, ir „Velnio nuotakos“ kompozitorių Viačeslavą Ganeliną šio žanro klasikams, nes jų abiejų kūriniai prilygsta geriausiems etalonams. Retas imasi tokios apimties kūrinių, nes tai reikalauja begalinių kūrybinių sąnaudų, atsiribojimo nuo kitų darbų. Ir tiesiog stebuklas, kad tais laikais žmonės sugebėdavo tokius kūrinius pastatyti.“
Režisieriaus Eimunto Nekrošiaus pastatytą „Meilę ir mirtį Veronoje“ K.Jakštas pamatė Vilniaus Jaunimo teatre. „Tai buvo tikrai įspūdingas spektaklis, ilgai išlikęs repertuare. O žiūrint iš šios dienos technologijų perspektyvos ypač žavu, kad E.Nekrošiaus buvo taip gudriai padaryta, jog per visą spektaklį žmonės apsieidavo su trimis laidiniais mikrofonais, – šypsodamasis pastebi K.Jakštas. – Kalbant apie antrąjį pastatymą, kuriame man teko didžiulė garbė suvaidinti Merkucijų, turiu nuleisti galvą prieš K.Antanėlį – jis buvo krikštatėvis, atvedęs mane pas E.Nekrošių. Turiu ir kitų stiprių, graudžių prisiminimų, nes mano dubleris buvo šviesaus atminimo aktorius Saulius Mykolaitis. Niekada scenoje mudu nebuvome konkurentai, tai buvo didžiulė partnerystė, aš manau, kad jis buvo vienas iš geriausių Merkucijų.“
2005 metais „Keistuolių teatro“ režisieriaus Aido Giniočio pastatyta roko operos „Meilė ir mirtis Veronoje“ versija, K.Jakšto požiūriu, buvo arčiausiai V.Šekspyro kūrinio originalo: „A.Giniotis ištraukė visus šekspyriškus reikalus ir „apaugino“ K.Antanėlio ir S.Gedos miuziklą V.Šekspyro „augalija“ – jo prasmėmis, perkeltinėmis ir tiesioginėmis.“
Kokių spalvų šiai roko operai suteiks jis pats? „Su prodiuseriais ir kolegomis sėdėdami prie bendro stalo ir galvodami apie šio pastatymo prasmę, pasirinkome kryptį.
Manau, visiškai neatitoldami nuo V.Šekspyro, drąsiai keliamės į šiuos laikus, – sako K.Jakštas. – Reikia pripažinti, kad vis tik kas vyko tada, tas vyksta ir dabar. Tragedijos, beprasmės mirtys, pykčiai, įtakos ir panašūs dalykai – jie niekur nedingo, yra ir šiandien, žmonės gali atpažinti situacijas iš savo dabartinio gyvenimo. Į tai kreipiame didžiausią dėmesį. Aš asmeniškai labiausiai norėčiau pabrėžti, kad nieko nėra brangesnio už žmogaus gyvybę. Jie visi akcentuoja meilę – taip, ryški Romeo ir Džiuljetos jausmų linija, bet ne mažiau svarbu, kad visos neadekvačios situacijos priveda prie tam tikrų sprendimų, kurie galų gale kainuoja žmonių mirtį. O juk teisus buvo tas, kas pasakė: jokie pasaulio karai neverti nė vienos mažo vaiko ašaros. Ir šitoje pjesėje turbūt viskas galėjo būti kitaip, jei kas nors laiku būtų sustabdęs įvykių tėkmę, laiku padėjęs ranką ant peties. Begalė klaidų, vedančių į dviejų jaunų žmonių mirtį... Jie vos per parą įsimylėję ir susituokę keliauja vienas paskui kitą į kapus. Tai turbūt trumpiausia meilės istorija, kuri man žinoma dramaturgijoje.“
Režisierius svarsto, kad šiais laikais taip pat yra ir Montekiai, ir Kapulečiai, jie turi savo ekonominės ir politinės įtakos sferas, daugelis iš jų peržengia savo vaikų interesus, valdymo įpročiais grįžta į viduramžius. „Pakanka internete peržūrėti visai nesenas bylas, kurios dar nesibaigia, kur žmonės kaunasi vieni dėl savo melo, kiti dėl savo tiesos, ir nekreipia dėmesio, kad į kapus nukeliavo ne viena ir ne dvi gyvybės. Šių dienų paradoksas yra tai, kad gyvybė nelabai branginama, o juk ji yra pati svarbiausia“, – kalba K.Jakštas.
Jo statomoje roko operoje duš ne tik širdys, bet ir automobiliai, judės tiltai ir fortepijonai, nestigs modernių efektų, puikios choreografijos, o svarbiausias mintis herojų lūpomis tars visas lietuviškas žvaigždynas: Ramūnas Rudokas, Aleksandras Ivanauskas-Fara, Larisa Kalpokaitė, Karina Krysko-Skambinė, Darius Petkevičius, Vaidotas Martinaitis, Aistis Mickevičius, Juozas Gaižauskas ir kt. Kas įkūnys legendinę įsimylėjėlių porą, paaiškės jau lapkričio pabaigoje unikalaus TV3 muzikos šou „Romeo ir Džiuljeta“ finale. Nugalėtojai keliaus tiesiai į roko operos repeticijų salę ir su scenos meistrais intensyviai ruošis premjerai. Bilietus į roko operą platina „Tiketa“.