„Romos“ režisierius Alfonso Cuarónas: „Labiausiai nustebino didžiulis emocinis atsakas į filmą visame pasaulyje“

Ne paslaptis, kad filmas – pusiau autobiografinis. Režisierius iš esmės prisimena vaikystę Meksike, kaip jį ir du jaunesnius brolius Carlosą bei Alfredo jaunesnįjį augino tik mama ir trys atsidavusios auklės. Kai tėvas Alfredo Cuarónas (buvo gydytojas, branduolinės medicinos specialistas) paliko šeimą, keturios moterys ir trys berniukai vertėsi labai sunkiai. Daugelis to meto įspūdžių bei emocijų sugulė į filmą – jo scenarijų Cuarónas parašė pats. O kai dėl filmo pašėlo ir Venecijos kino festivalio žiuri, ir Toronto kino festivalio žiūrovai („Roma“ festivalyje buvo vienas iš trijų populiariausių), ir kritikai, ne kartą pavadindami juostą geriausiu 2018 metų filmu, prisipažino, kad pačiam buvo netikėta, jog šis asmeninis kūrinys taps toks populiarus.

„Labiausiai nustebino didžiulis emocinis atsakas į filmą visame pasaulyje, visose šalyse. Jis leido tikėtis, kad galiausiai mes, žmonės, visi esame tokie patys, – sakė režisierius interviu „CBS News“. – Tai nebuvo geriausias mano gyvenimo etapas ir, reikia manyti, daugybė baimių, lydėjusių mane ilgus metus, – iš tų laikų.“

Ką gi, iš tų baimių gimė komedija „Taip pat ir tavo mamą“, psichodelinis ir vietomis tikrai baisus „Haris Poteris ir Azkabano kalinys“, mokslinės fantastikos trileris „Žmonių vaikai“, pagaliau – 2014-ųjų „Gravitacija“, laimėjusi septynis „Oskarus“ ir pavertusi Cuaróną pirmuoju meksikiečiu, gavusiu geriausio režisieriaus statulėlę. Beje, šio filmo scenarijų Alfonso rašė kartu su vyriausiuoju sūnumi Jonu Cuarónu (38).

Tačiau tolimos vaikystės prisiminimai – ne vienintelė universaliojo Cuaróno istorija, kurią jis gali papasakoti žiūrovams. Dar vieną jų, kurią galima pavadinti ir moraline pamoka, režisierius pateikė „Dolby“ teatre „Oskarų“ vakarą. Nugalėtoją atlydėjo vaikai – sūnus Olmo (14) ir dukra Tess (16).

Abu jie – režisieriaus ir antrosios žmonos, italų aktorės ir žurnalistės Annalisos Bugliani (45), atžalos. Paauglė Tess – be kita ko, atliko nedidelį vaidmenį tėčio režisuotoje „Hario Poterio“ dalyje – seniai pripratusi prie raudono kilimo (lydėjo tėvą ir 2018-ųjų Venecijos kino festivalyje, ir šiemetiniuose „Auksiniuose gaubliuose“, ir BAFTA). O štai Olmas, žavus, bet kiek nevikrus vaikis, tokiame vakare pasirodė antrą kartą (berniuko debiutas ant raudono kilimo įvyko pernai, Venecijos kino festivalyje) ir minioje buvo sutrikęs: kelias keistas jo išraiškas ir manierą judėti užfiksavo kameros. Socialiniuose tinkluose iš jų buvo pasityčiota – ir animuotais paveikslėliais, ir memais. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad milijonai šmaikštuolių persistengė, – Olmo Cuarónas nesielgė kaip išlepintas vaikas ir apskritai nedarė nieko nederama. Berniukui nustatytas autizmas ir jam sunku ilgai išbūti renginyje, kur daug žmonių, triukšmo ir šviesų.

Garsusis tėvas, beje, niekada neslėpė savo jaunylio diagnozės ir kelerius metus net buvo pasitraukęs iš kino industrijos, kad galėtų visą laiką skirti sūnui. Pirmąkart (ir, ko gero, vienintelį sykį taip atvirai) jis kalbėjo apie tai 2008 metais interviu, duotame ta proga, kad debiutinis jo filmas „Sólo con tu pareja“ („Tik su savo partneriu“) pasirodė Meksikoje DVD formatu.

Tada Meksikos naujienų agentūrai „Notimex“ režisierius ir pasakė, kad kai Olmo buvo ketveri, jie su žmona sužinojo, kad sūnui nustatytas autizmas, papasakojo apie diagnostiką, apie tai, kaip svarbu šviesti šeimas, susiduriančias su tokia situacija. Olmo negalios požymiai buvo neaiškūs – nuolatinės isterijos, pomėgis ištisas valandas sėdėti su vaikiška mašinyte rankose ir tiesiog sukti jos ratus, o ne žaisti su ja ir kitais vaikais. Taigi šeima atkreipė dėmesį į juos tik tada, kai mažyliui buvo dveji su puse. Dar po pusantrų metų diagnozė buvo patvirtinta. Rūpestingas tėvas pabrėžė, kad svarbu tai padaryti iki penktojo vaiko gimtadienio – tada terapijos galimybės kur kas didesnės. O geriausi rezultatai pasiekiami tarp dvejų ir trejų metų.

Ką gi, Alfonso Cuarónas – puikus fondo „Autism Speaks“ („Autizmas kalba“) advokatas. Nors nemėgsta kalbėti apie savo šeimos reikalus, pasiryžęs šviesti visuomenę. Gali būti, kad sprendimas su Olmo pasirodyti viename svarbiausių savo gyvenimo renginių – apgalvotas žingsnis, parodant, jog jis nesigėdija savo atžalos, kad ir kokia ji būtų. Ir išbandymas pačiam berniukui – paprastai jis ir sesuo gyvena su tėčiu saugioje Pjetrasantoje, Italijos Lukos provincijoje, ten ir mokyklą lanko. Su vaikų mama Alfonso išsiskyrė 2008-aisiais (pirmoji režisieriaus santuoka su meksikiete aktore ir rašytoja Mariana Elizondo, Jono mama, iširo 1993-iaisiais), tačiau su vaikais šis tėtis skirtis neketina.