Rosita Čivilytė pirmąsyk atvirai – apie atrastą ligą: „Sunkiausia buvo priimti, kad vaistų nuo jos nėra“

Dainininkai jubiliejus mėgsta pasitikti grandioziniais koncertais. „Svarsčiau ir aš, bet pasirinkau gimtadienį atšvęsti pristatydama biografinę knygą ir keletą dainų iš būsimo dokumentinio filmo apie mane. Tebūnie toks netradicinis jubiliejus“, – sako lapkričio 3 dieną šešiasdešimtmetį sutikusi dainininkė Rosita ČIVILYTĖ. Ir pastarieji keleri metai nebuvo pilni optimizmo ir energijos, kuria ji visada tryško: „Jaučiu, kad liga progresuoja. Lėtai lėtai, kapsi kapsi... Nelabai noriu jai pasiduoti, bet, matyt, yra už mane stipresnių jėgų.“

Rosita Čivilytė / Redos Mickevičiūtės nuotrauka
Rosita Čivilytė / Redos Mickevičiūtės nuotrauka
Jūratė Ražkovskytė
Šaltinis: Žmonės
A
A

Jei galėtumėte atsukti laiką, netaptumėte dainininke?

Būtinai tapčiau, nes muzika – mano gyvenimo esmė. Bet tik suaugusi sugebėjau rasti savo tikrąjį kelią, nes drįsau keisti gyvenimą.

Apskritai gyvenimą esu keitusi ne kartą. Kai skyriausi, nes nenorėjau gyventi taip, kaip buvo priimta, – mano širdis kalbėjo visai kitaip... Skyrybos atima daug jėgų. Naujo gyvenimo kūrimas – taip pat. Sutinki kitą žmogų, atrodo, su juo tai jau nebus kaip su pirmuoju... Bet ir vėl tas pats... Tada suvoki, kad čia ne kiti žmonės, ne aplinka kalta – kažkas yra tavyje, ko nežinai ar nemoki. Sustabdai ir pradedi mokytis. Tokių etapų mano gyvenime buvo ne vienas.

Žurnalas Žmonės 2025/45
Žurnalas Žmonės 2025/45

Daug lengviau būtų gyventi, kaip sakau, pramoginiu būdu – nesigilinant, be perdėto jautrumo. Tačiau aš taip nemoku.

Kodėl apie tai pasakoju? Nes dabar su ta liga lygiai taip pat jaučiuosi priėjusi kryžkelę – kai reikia sustoti ir išmokti gyventi kitaip.

Apie kokią ligą kalbate?

Prieš kelerius metus išgirdau diagnozę. Genetinė, pasirodo, tūnojusi organizme visą gyvenimą.