Rositos Čivilytės koncerte – netikėtas duetas su Rūta Ščiogolevaite ir Donato Montvydo staigmena

„Atėjo laikas, kai susikoncentravau ne į asmeninius, o į muzikinius dalykus. Vaikai užaugo, laikas atiduoti duoklę muzikai“, – sakė Rosita.

Grįžimą į sceną ji vadina maloniu ir daug teigiamų emocijų keliančiu gyvenimo etapu. Tokiu, kurio vertėjo laukti visus tuos dvylika metų. „Kartais pagalvoju – gal tas laikas atėjo per vėlai? Tačiau jau turėjau keletą koncertų kituose miestuose ir supratau, kad viskas – ne šiaip sau. Pasiklausyti manęs žmonės susirenka su gėlėmis, su šypsenomis veiduose, gerai nusiteikę. Publika šėlsta, šėlstu ir aš – tai labai jaudinantis momentas“, – pasakojo dainininkė.

Rosita įsitikinusi – koncertuoti reikia ne dėl to, kad „užsidėtum pliusiuką“ savo asmeninėje muzikanto užrašinėje. Koncertuoti reikia tuomet, kai turi ką pasakyti. „Man svarbu, kad mano klausytojai gautų emocijų pliūpsnį, kad mano muzika sujudintų juos iš vidaus, sukeltų tam tikrų pamąstymų. Kurį laiką buvau atitolusi nuo koncertinės veiklos. Nėra lengva vienu metu auginti vaikus, rasti pragyvenimo šaltinį ir tuo pat metu būti scenoje, gerai atrodyti. Dabar jaučiuosi laisva ir tas jausmas mane pakylėja“, – sakė ji.

Nors dainininkė nuo 2003-ųjų ir nekoncertavo, iš lietuviškos muzikos pasaulio ji dingusi nebuvo. Rosita dalyvavo ne viename renginyje, televizijos projektuose, mokytojavo. „Mane atgaivino duetas su Merūnu Vitulskiu. Kai sudainavome kartu, sužibo viltis, kad dar ne viską pasakiau ta muzikine kalba“, – užsiminė Rosita.

Šiandien ji jaučiasi dėkinga ne tik jam, bet ir muzikantui Mariui Leskauskui, kuris paragino ją nepabijoti po pertraukos grįžti į sceną ir net surengti koncertinį turą. „Muzikantai yra tokie žmonės, kurie šiek tiek slepiasi už vokalisto nugarų. Ir nors esu ta, kuri dažniausiai pati dalija visiems įkvėpimą, šį kartą tuo įkvėpimu buvau apdovanota kitų žmonių“, – sakė muzikantė.

Į penktadienį Kongresų rūmuose vykusį renginį susirinko būrys muzikantų, Rositos draugų ir bičiulių. Visi jie sveikino dainininkę ryžtingai nusprendusią aktyviai tęsti savo muzikinę veiklą.

Pusantros valandos trukusiame koncerte kolegos muzikantai jai pateikė staigmeną – finalinę dainą drauge su Rosita atliko į sceną netikėtai žengė Donatas Montvydas. Apie jo dalyvavimą koncerte pati Rosita nežinojo, todėl ne kartą anksčiau įvairiuose muzikiniuose projektuose su juo dirbusi dainininkė liko maloniai nustebinta ir sužavėta. Donatas Rositai įteikė didžiulę baltų rožių puokštę.

Vieną dainą scenoje ji atliko ir dukra Agneta Gabalyte, drauge jos užtraukė M.Leskausko kūrinį „Muzikos kalba“. „Mano gyvenimas nebuvo rožėmis klotas. Tačiau dabar galvoju, kad visos tos rožės apvainikuoja jį. Agneta yra ta viena rožė, kuri labai sunkiai atėjo į pasaulį – mane už tai visi labai peikė, teisė už tai, kad ją pagimdžiau. O dabar ji kelia jausmus gerus ir kitiems žmonėms“, – mintimis dalijosi Rosita.

Šis kūrinys jai itin svarbus. Neveltui būtent tokiais pačiais žodžiais ji nusprendė pavadinti ir visą koncertinę programą. „Muzikos kalba yra universali. Tokia, kuria galima susišnekėti bet kuriame pasaulio krašte, su bet kokiu žmogumi. Kiekviena mano koncerte skambanti daina man kažką reiškia asmeniškai, kiekviena ji susijusi su kokiu nors žmogumi. Apskritai, visas gyvenimas yra dainos ir žmonės, visa tai susipina“, – sakė ji.

Pastaruoju metu Rosita neretai duetu dainuodavo ir su kitais žinomais atlikėjais – M.Vitulskiu, Kastyčiu Kerbedžiu, drauge su jais sukūrė ne vieną įdomų numerį. Koncerte Vilniuje tai pat koncertavo ir kūdikio besilaukianti Rūta Ščiogolevaitė. „Mane žavi tiek amžiaus, tiek muzikinės metamorfozės. Labai svarbu nebijoti eksperimentuoti. Tarkime, Marius Leskauskas adaptavo senas Tinos Turner dainas, sukūrė joms šiuolaikiškas aranžuotes. Jos skamba kitaip, labai įdomiai“, – sakė pašnekovė.

Apskritai bendraudama su daugybe skirtingų žmonių, ypač jaunų studentų, ji sako spėjusi pakeisti ir savo pačios požiūrį, į daugelį dalykų pažvelgti kitaip, naujomis spalvomis. „Niekuomet negalvojau, kad pedagoginis darbas, kuriuo pastaruosius metus intensyviau užsiėmiau, man gali duoti tiek daug patirties ir asmeninio tobulėjimo tiek psichologine, emocine prasme. Ėmiau jaunuose žmonėse matyti save: laikus, kai mokiausi muzikos mokykloje, kaip kas nors pasisekdavo, kai išslysdavo iš rankų, kai kur nors suklupdavau. Šiandien stebiu savo mokinius ir suprantu, kad bendravimas su jais man labai daug duoda. Išgyvenu tuos pačius jausmus dar kartą“, – kalbėjo Rosita.

Šiuo metu dainininkė jau svarsto apie naują koncertinį turą, iki rudens ji taip pat planuoja įrašyti ir naują albumą. „Jau turiu keletą dainų, tačiau jos dar neįrašytos. Naujų dainų tekstus rašė Rūta Ščiogolevaitė. Esu jai už tai dėkinga – net nežinojau, kad ji tai daro taip gerai!“ – sakė muzikantė.

Pasak jos, šis sugrįžimas – tarsi savęs patikrinimas, kuomet reikėjo atsargiai įvertinti savo sprendimą. „Reikėjo pasitikrinti, ar tai, jog jaučiuosi dar ne viską išsakiusi, tebėra įdomu kitiems. Ar yra? Jaučiu, kad tikrai taip. Iš klausytojų reakcijos supratau, kad savo muzikinę veiklą privalau tęsti“, – sakė ji pažadėjusi nenuvilti ištikimų savo gerbėjų.