Rožių draugijos pirmininkė N. Karpavičienė: „Rožėms reikia dėmesio, meilės ir trupučio žinių“

Tam tikrai pritartų Lietuvos rožių draugijos pirmininkė Nijolė Karpavičienė, kurią ir pakalbinome apie šias gėles, jų auginimą ir priežiūrą.

 

 

– Pradėjus tvarkyti namo ir sodo aplinką, vyras pasiūlė pasodinti rožių, kurios jam nuo pat vaikystės  kėlė gražius prisiminimus, kadangi jo teta taip pat augino rožes. Aš pritariau vyro pasiūlymui, tačiau tuo metu tikrai nesitikėjau, kad jos mane taip įtrauks į savo nepaprastą pasaulį. Šios gėlės tapo mano gyvenimo dalimi, gražiais ir liūdnais gyvenimo etapų prisiminimais, atsipalaidavimu, įkvėpimu. 

 

Rožės turi tokią įdomią ir seną istoriją, kad ko gero, nesuklysime sakydami, jog rožių istorija tokia pat sena, kaip ir žmonijos. Rožės kelias iki šių dienų apipintas legendomis ir įvairiais išlikimo išbandymais. Argi galima būti abejingiems šiai gėlei? Susidomėjimas rože mane privertė į savo gyvenimą įsileisti istoriją, tapybą, poeziją, fotografiją – norėjau įamžinti šių gėlių grožį ir parodyti kitiems.  Tą patį jaučiu ir dabar – rožių įvairovė tokia didžiulė, kad parduotuvėse mes pamatome tik mažąją jų dalelę. Taigi, taip gimė ir Lietuvos rožininkų draugija. Dabar aš džiaugiuosi, kad joje susibūrę ne vienas ir ne du rožininkai, kurie per trumpą laiką savo soduose sukūrė nuostabius rožynus ir turi kuo pasigirti.

 

 

Ar teko anksti ryte uostyti senovinės rožės žiedo kvapą? Pavyzdžiui, Damasko grupės rožės Celsiana? Tai nepakartojamas ir neapibūdinamas kvapas, kuris tiesiog skleidžia laimės ir meilės kvapą. Ne veltui sakoma, kad rožės kvapas – tai jos siela. 

 

Argi galiu nemylėti tokio įstabaus augalo, kuris kiekvieną vasaros rytą mano kiemą užpildo rožių sielų plazdenimo – nuostabaus aromato...

 

 

– Aš tikrai ne profesionalė, tik mėgėja, mylėtoja, rožių gerbėja. Profesionaliai auginti rožes, kurti savo verslą – tai reiškia būti rožių ūkininku, sudaryti su selekcininkais sutartis, platinti ir dauginti jų sukurtas veisles. Aš mėgaujuosi savo auginamomis rožėmis savo ir kitų malonumui, bet ne prekybai.

 

 

 

– Patarčiau rinktis modernias rožes, iš floribundinių, arbatinių hibridinių rožių grupių.

Dabar viso pasaulio selekcininkai intensyviai dirba ir išveda begales naujų veislių, siekdami, kad rožės mažiau sirgtų, ilgiau žydėtų ir kuo skaniau kvepėtų. Kodėl siūlau šias rožių grupes? Mano nuomone, tai lengviausiai prižiūrimos rožės, jei jūs norite tik papuošti savo aplinką ir nesigilinti į rožių pasaulio subtilybes. 

 

Floribundinių ir arbatinių hibridinių rožių grupės labai įvairios savo žiedų spalvomis, žiedo forma, krūmo dydžiu. O jeigu ieškote kitko, pavyzdžiui, norite į natūralistinį sodą pasodinti rožių, tuomet siūlyčiau plačiau pasidomėti ir priežiūra, ir genėjimu, ir žydėjimo laikotarpiu. Šiuo atveju nepakaks nusipirkti prekybos centre rožės, ypač, jeigu nenorite nusivilti.

 

 

– Negaliu įvardyti priežiūros ypatumų, gal tik man atrodo, kad viskas paprasta. Pagrindinis rožių auginimo ypatumas – apsisprendimas, ko jūs norite. Nepakanka pasakyti: „Noriu rožės, kuri visada žydėtų, nesirgtų, nereikėtų jos dengti ir kvepėtų.“ Tuomet atsakau – tokių rožių nėra! Žiauru? Bet taip yra, reikia kažką aukoti. Jei rožė žydi visą sezoną, ji reikalaus kruopščios apsaugos žiemą nuo šalčio; jei rožė atspari šalčiams, ji žydi tik vieną vasaros mėnesį.

 

Apsispręskite, kiek laiko norėsite ir galėsite skirti rožių priežiūrai, kadangi be priežiūros ir pačios geriausios rožių veislės skursta bei nesuteikia mums norimo džiaugsmo ar pasigėrėjimo. Auginantiems šias gėles būtina žinoti kelis pagrindinius augalų priežiūros pagrindus: pirma, teisingai pasodinti, antra, pavasarį ir vasarą patręšti, o rudenį bei žiemą apdengti. Artėjant tretiesiems metams po pasodinimo, ateina metas pagalvoti ir apie genėjimą. 

 

Lietuvos sodininkus vis dar stebina, kad pagrindinis rožių sodinukų sodinimo laikas – ruduo, bet tie, kas domisi, tikrai žino, kad esminis rožyno įrengimas vyksta rudenį. 

Susižavėjimo pagautiems patariu būti protingiems ir iš pradžių nesodinti daug rožių, nepamiršti, kad žiemą jas reikės saugoti nuo šalčio. Ir svarbiausia sąlyga auginant rožes – nepersistengti, viską daryti saikingai, su saikinga meile, tada jos niekada nenuvilia. 

 

 

– Nesu didelė rožių mados sekėja. Mano favoritės – senovinės rožės, kurios žydi vieną kartą sezono metu, o tam, kad galėtume grožėtis rožėmis visą lietuviškos vasaros sezoną, renkuosi Davido Austino išvestas angliškas rožes, kurios dabar labai populiarios. 

 

Šiuo laikotarpiu labai mėgstamos romantinės rožės (taip pavadintos rožės išsiskiria pilnaviduriais, kvepiančiais žiedais ir primena senovines rožes). Kai kurie rožių sodinukų pardavėjai išskiria romantines rožes kaip grupę, kurioje telpa įvairios rožių veislės – tai floribundinės, arbatinės hibridinės, angliškos  ir pan., tam, kad pirkėjui būtų lengviau išsirinkti.

 

 

– Vazonėliuose pirktos ar dovanų gautos rožytės, kurias mes matome prekybos centruose, skirtos grožėtis ir džiaugtis tiek, kiek jos žydi. Tai nėra sodo rožės, jei mes kalbame apie sode auginamas rožes. Norėdami jas ilgiau išsaugoti, remkimės elementariomis kambarinių gėlių priežiūros taisyklėmis: tinkama kambario temperatūra, saikingas laistymas ir tręšimas. Šios rožės sukurtos trumpalaikiam gėrėjimuisi, žinoma tokios puikiai jaučiasi vasaros metu pasodintos vazonuose, terasose, balkonuose, kaip stalo dekoracijos ir t. t. Nereikia stengtis išlaikyti to, kam nėra skirtas ilgaamžiškumas. Juk mes nuskintų rožių puokšte nesitikime džiaugtis tris mėnesius. 

 

 

– Rožių veislių gausa, spalvų žiedų, formų įvairovė leidžia jas pritaikyti bet kokiam sodo stiliui, tik reikia mokėti ir žinoti, ką pasirinkti. 

 

Mes keliaujame, naršome internete ir matome gausybę auginamų vijoklinių rožių: čia rožė apipynusi namo fasadą, ten pavėsinę, o koks grožis yra vijoklinėmis rožėmis apsodintos pergolės... Tiesiog širdis sąla! Bet iškart pasakysiu – nepamirškite: mes gyvename Lietuvoje, o čia lietus lyja, ir žiemos būna labai žvarbios. 

 

 

Vijoklines rožes mūsų klimato sąlygomis auginti labai sunku, nors nesakau, kad neįmanoma. Taip, yra atsparesnių šalčiams vijoklinių rožių veislių, bet nedengiamų mūsų klimato sąlygomis, sakyčiau,  nėra, o atsparesnės šalčiams rožės žydės vieną kartą per sezoną. 

 

Pagrindinės vijoklinių rožių sodinimo taisyklės: pasirūpinti atrama, išsirinkti gerą veislę pasikonsultavus su profesionaliu pardavėju, teisingai pasodinti, išrinkti šilčiausią sodo vietą, ir, svarbiausia, nepamiršti, kad kiekvieną rudenį rožę jums reikės nukelti nuo atramos, palenkti prie žemės, ir kruopščiai uždengti, o pavasarį vėl pakabinti ant atramos.  

 

Bet pirma paauginkite kitas rožes ir žinosite, ar turite kantrybės, laiko ir meilės jas taip prižiūrėti. Tada ateis metas ir įmantresnėms rožių veislėms.

 

 

– Rožėms reikia dėmesio, meilės ir trupučio žinių. Rožės gražiai augs pasodintos saulėtoje sodo vietoje, priemolingame dirvožemyje, patręštos, palaistytos. Viską darykite su meile ir saiku, ir jus džiugins rožės savo gražiais žiedais, nuostabiu aromatu.