Atėjus rudeniui darbų sode gerokai sumažėja. Prieš prasidedant šalčiams, visgi galima pasodinti šalčiams atsparias daržoves ir užsitikrinti kitų metų derlių. Rugsėjį ir net spalio pradžioje dar pakankamai šilta, kad augalai spėtų įsišaknyti ir sustiprėti.
Tinklapis ogorod.ru pataria, kokias kultūras pasirinkti, kad jau ankstyvą pavasarį galėtumėte džiaugtis derliumi.
Rudeninio sodinimo principai
Rudeninė sėja turi nemažai privalumų:
- Laiko taupymas, nes pavasarį reikės mažiau sėti;
- Galimybė nurinkti derlių 2–3 savaitėmis anksčiau;
- Galima naudoti sėklas, kurių galiojimo laikas baigiasi šiemet;
- Daržovės ir žalumynai užauga žymiai stipresni.
Šis sėjos metodas turi ir keletą trūkumų:
- Per ankstyvas sudygimas ir daigų žūtis;
- Sėklas galima sėti tik į lengvą ir derlingą žemę;
- Jeigu pavasarį jūsų sklypas bus užtvindytas vandeniu, dauguma tik pradėjusių dygti augalų žus;
- Reikia sėti tik šalčiams atsparias kultūras.
Renkantis sodinimo vietą, reikia įvertinti kiekvienos sėjamos kultūros ypatybes. Šioje vietoje pavasarį ir rudenį turi neužsistovėti vanduo, o žiemos metu susidaryti dideli sniego kiekiai. Lysvių griovelius reikia daryti ne tokius gilius kaip sėjant pavasarį, o sėklas reikėtų atrinkti, kad jos būtų 20–25 proc. didesnės. Sėklas užberkite durpėmis ar perpuvusiu mėšlu, o ant viršaus paberkite šiaudų.
Kokios kultūros sodinamos rudenį?
Pačios neįnoringiausiomis laikomos šios:
- Česnakai,
- Svogūnai,
- Krapai,
- Petražolės,
- Burokėliai,
- Morkos,
- Rūgštynės,
- Pastarnokai.
Česnakai
Žieminio česnako sodinimas turi tam tikrų ypatumų. Česnakai sodinami 2–3 savaitės iki šalčių į 3–5 cm gylį. Tarp eilių turi būti 15–20 cm tarpai, o tarp česnako skiltelių – 6–10 cm. Kelios savaitės prieš sodinimą sukaskite žemę (20–30 cm gylis) ir paberkite kompleksinių ir mineralinių trąšų. Česnakams labiausiai patinka puri, neutrali dirva.
Dirvą galite patręšti kompostu: 15–20 l vienam kvadratiniam metrui žemės. Galima naudoti ir fosforo-kalio trąšas: 15 g kvadratiniam metrui žemės.
Česnakui skirta lysvė turi būti įrengta rytų-vakarų kryptimi. Tai turi būti saulėta vieta, po ja gali tekėti gruntiniai vandenys.
Prieš sodinimą česnako skilteles pamirkykite kalio permanganato tirpale 0,1 proc. Pasodinus uždenkite lysvę nukritusių lapų sluoksniu.
Įsidėmėkite. Česnakus gerai sodinti ten, kur prieš tai augo baklažanai, paprikos, agurkai, pomidorai ir kopūstai.
Svogūnai
Svogūnų sodinimui pasirinkite saulėtą ir sausą vietą. Suformuokite 100 cm pločio ir 20 cm aukščio lysveles. Pašalinkite iš lysvės piktžolių šaknis ir išdezinfekuokite žemę vario sulfato tirpalu (1 šaukštas 10 l vandens). Pasirinkite 1–1,5 cm dydžio svogūnėlius (pavyzdžiui, Stuttgarter, Centurion rūšis). Sėti reikia ne giliau kaip 3 cm, priešingu atveju, svogūnėliai gali supūti.
Pasodinus lysvės dengiamos nupjauta žole, šienu ar sausais lapais. Kad svogūnai spėtų įsišaknyti ir pasiruošti žiemai, sodinimo darbus reikia atlikti iki spalio 20 d.
Įsidėmėkite. Svogūnai gerai auga lysvėse, kuriose auginote agurkus, pomidorus, bulves ir ankštines kultūras.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kodėl moterims sunkiau numesti svorio nei vyrams? Patarimai moterims
Krapai ir petražolės
Rudenį krapai sėjami labai vėlai, kad nespėtų sudygti anksčiau laiko. Kažkur spalio pabaigoje, kai jau būna pirmieji nestiprūs atšalimai, tinkamiausias laikas sėti krapus. Sėklos beriamos ant dirvos ir dengiamos sušalusia žeme. Geriausi ir tvirčiausi krapai užauga silpnai rūgščioje ar neutralioje dirvoje. Pagrindinis reikalavimas dirvai – ji turi būti labai drėgna. Krapai jautrūs drėgmei, kai jos pakanka, jie gerai auga.
Krapų sodinimo schema: padarykite 2 cm gylio griovelius, tarp lysvių – 20 cm tarpai. Berkite ketvirtadaliu daugiau sėklų nei beriate pavasarį. Ne visos sėklos ištvers žiemos šalčius, todėl geriau tegul lysvėje būna šiek tiek daugiau sėklų, vaizdžiai sakant, „atsargai“.
Petražolių sėjimas irgi turi kai kurių ypatumų. Dėl sudėtyje esančio didelio kiekio eterinių aliejų, petražolių sėklas reikia sudaiginti. Atlikite grūdinimo procedūrą: sėklas apvyniokite drėgnu audiniu ir palikite šiltoje patalpoje; tada dėkite į apatinį šaldytuvo stalčių. Po savaitės grūdinimo procedūrų, sėklas galima sėti.
Sėklos sėjamos į atvirą gruntą, tarp lysvių – 20 cm, o tarp krūmelių – 3 cm. Sėklos sėjamos į 1 cm gylį. Rudens sėjai reikia maždaug trečdaliu daugiau sėklų nei pavasario sėjoje.
Įsidėmėkite. Petražoles geriausia sėti į lysvę, kurioje augo kopūstai ir agurkai.
Burokėliai
Rudenį burokėliai sėjami, kai būna trumpos ir vėsios vasaros. Burokėliai yra neįnoringi, o pasėti rudenį, pavasarį džiugina ankstyva žaluma.
Burokėliams tinka gerai apšviesta ir perpučiama vieta. Ruošdami lysves burokėliams gerai supurenkite ir sukaskite žemę (25 cm gylis) ir pašalinkite visas piktžolių šaknis. Lysvę patręškite pelenais, perpuvusiu mėšlu ir fosforo-kalio trąšomis.
Prieš sodinimą burokėlių sėklas galima 24 val. užmerkti į superfosfato tirpalą (1 šaukštelis 1 l vandens). Tada suvyniokite sėklas į drėgną audinį ir palikite šiltoje patalpoje. Po kelių dienų sėklas galima bus sodinti.
Burokėlių sėklos sėjamos, kai temperatūra būna ne mažesnė nei -5 ºC ir dirva būna sausa. Sėkite į 3–4 cm gylį, tarpai tarp sodinimų – 20 cm. Sėklas užberkite žemės, smėlio ir komposto mišiniu. Tada žemę reikia sumindyti ir užberti kritusiais lapais, drožlėmis arba spygliais.
Morkos
Rudenį pasėtos morkos neretai būna didesnės ir sultingesnės nei pasėtos pavasarį. Reikalavimas morkų lysvei – tai neturi būti šlaitas, vieta turi būti apsaugota nuo vėjų ir gerai įšilti.
Morkų lysvė turi būti aukšta (15–20 cm) ir nesukristi pusantro mėnesio. Kvadratiniam metrui reikės 2–4 kg perpuvusio mėšlo. Spalio mėnesį, kai lysvė sudrėgs ir šiek tiek sukris, sugrėbkite ją šakėmis ir padarykite 5 cm gylio giovelius, tada viską uždenkite plėvele ir palikite iki lapkričio.
Morkų sėklos sėjamos antrą trečią lapkričio savaitę. Sėklas užberkite sausa žeme sumaišyta su smėliu ar durpėmis. Jeigu nusimato gausūs krituliai, pridenkite lysves šakomis.
Įsidėmėkite. Morkas geriausia sodinti į lysvę, kur augo agurkai, svogūnai ar bulvės.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kiek angliavandenių reikia būtent jums? Sužinoti padės 30 sekundžių sausainio testas
Rūgštynės
Rūgštynės yra šalčiui atsparus daugiametis augalas. Jis gerai auga drėgname dirvožemyje. Į viršutinį dirvos sluoksnį beriamas perpuvęs mėšlas ir viskas gerai supurenama. Sėklos beriamos tiesiai į dirva prasidėjus pirmiesiems šalčiams. Todėl dirvą reikia sudrėkinti ir sėklas berti į 1,5 cm gylio griovelius. Tarp griovelių turi būti 5 cm tarpai. Dirvą sulyginkite ir paspauskite grėbliu, o tada užberkite lapais arba sniegu.
Įsidėmėkite. Lysvė, kurioje augo kopūstai, krapai, salotos ir ridikėliai, puikiai tiks rūgštynėms.
Pastarnokai
Pastarnokas yra viena neįnoringiausių kultūrų. Pastarnokų lysvė turi būti gerai apšviesta, kitaip derlingumas bus 30–40 proc. prastesnis. Lysvę pastarnokui ruoškite rudenį, kai nurinksite derlių, žemę galite „paauginti“ durpėmis, perpuvusiu mėšlu ar kokiomis kitomis dirvą gerinančiomis medžiagomis.
Į dirvą beriamos sausos pastarnokų sėklos, kai žemė jau būna šiek tiek įšalusi. Sėjama į 2–3 sm gylio griovelius, berkite sėklas kas 10 cm, tarp eilių – 35 cm tarpai.