Rusijos „tamsioji flotilė“: auganti grėsmė Baltijos jūrai ir Europai
Nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą daugelis naftos tankerių, veikiančių tamsiojoje flotilėje (dark fleet), tęsia Europos sankcijų aplenkimo operacijas, atlikdami kuro perkrovimo manevrus atviroje jūroje. Rytų Viduržemio jūroje šios operacijos vyksta netoli Kipro ir Graikijos krantų, kur tokie laivai kaip LEO II veikia kaip plaukiojančios platformos, skirtos perkelti naftą iš sankcionuotų šaltinių kitiems tamsiosios flotilės laivams (Le Monde, 2023).
Pajūrio valstybės yra pirmoje linijoje, susidurdamos su aplinkosaugos rizika. Laivų perkrovimo ship-to-ship operacijos, dažnai atliekamos laivų su neaiškiu statusu, be draudimo ir dažnai keičiant identitetą, padidina nuotėkų ir naftos išsiliejimų tikimybę. Tokie incidentai gali paveikti jūrų ekosistemas, žvejybą ir turizmą, taip pat apsunkina atsakomybės priskyrimą, todėl išlaidos tenka vietos mokesčių mokėtojams arba trečiųjų šalių laivų draudikams.
Konkretūs pavyzdžiai iliustruoja šią riziką. Tankeris PORTOFINO buvo pastebėtas prie Kipro krantų, atlikdamas kelis perkrovimus su MILANO ir DUKE II prieš pat pasukdamas į Sueco kanalą. Spalio mėnesį LEO II atliko perkrovimus su CHEM NICHOLAS ir SUNNY C, o lapkričio pradžioje OCEAN WAVE I perkrovė krovinį su ATROTOS. Šios operacijos rodo dažnumą ir sudėtingumą, dėl kurio naftos kilmės sekimas tampa beveik neįmanomas.
Baltijos jūra ir Baltijos šalys yra ypač pažeidžiamos. Tamsiosios flotilės laivai, tranzituojantys šiose vandenyse, gali sukelti naftos išsiliejimus, pažeisti povandeninius kabelius arba sutrikdyti kritinę infrastruktūrą. Pagal „Centre for Research on Energy and Clean Air“, valymas po naftos išsiliejimo, kurį sukeltų tokio tipo tankeris, gali kainuoti iki 1,4 mlrd. eurų.
Reaguodamos į šias grėsmes, kelios Europos valstybės stiprina priežiūrą ir aplinkosaugos reikalavimų kontrolę. Pavyzdžiui, Danija neseniai paskelbė apie tankerių, praplaukiančių per jos vandenis, patikrinimų intensyvumo didinimą (SkyTruth, 2025). Tarptautinis bendradarbiavimas yra būtinas siekiant pagerinti tamsiosios flotilės laivų stebėseną ir sumažinti rizikas.
Ekspertai įspėja, kad dark fleet yra „ekologinė laiko bomba“. Kiekvienas potencialus incidentas, net nedidelis, gali turėti ilgalaikių pasekmių Baltijos jūros ekosistemoms ir Europos pakrantėms. Rizikos mažinimui būtinas tarptautinių reglamentų stiprinimas, palydovinė stebėsena ir pavėliavų atsakomybės užtikrinimas.