Rūta Loop apie širdies draugą Edgarą: „Laimė, kad galime dalytis tais pačiais dalykais“

Trumpa dosjė

• GIMTASIS MIESTAS. Vilnius.
• ZODIAKO ŽENKLAS. Šaulys.
• PASAULIO VIETA. Labai žaviuosi Ispanija. 
• RYTO RITUALAS. Turiu ypatingą kavos ruošimo ritualą. Vien pagalvojus apie jį, užplūsta malonūs jausmai.
• MĖGSTAMIAUSIAS AUGALAS. Fikusas.
• ĮSPŪDĮ PADARIUSI KNYGA. Gregory David Roberts „Šantaramas“. 
• FILMAS. „Amelija iš Monmartro“.
• DIDŽIAUSIA GYVENIMO AVANTIŪRA. Televizijos „2TV“ laidoje „Duok paskambinti“, kai paėmė mano telefoną, naršė jame ir turėjau atlikti įvairiausias užduotis.
• BAIMĖ. Nuo vaikystės beprotiškai bijau šunų. 
• ERZINANČIOS ŽMOGAUS SAVYBĖS. Melas ir pasipūtimas.
• NEMĖGSTAMIAUSIAS BUITIES DARBAS. Vonios tvarkymas ir valymas. 
• AUTORITETAS. Atlikėjas, kompozitorius Justinas Jarutis. Iš jo gavau daug vertingų patarimų.

Kokie buvo jūsų didžiausi atradimai dalyvaujant projekte „Dainuok su manim“?

Man pačiai didžiausias atradimas buvo tas, kad supratau, jog galėčiau ir norėčiau gyvenime mokyti dainuoti kitus. Su pedagogine veikla anksčiau nebuvau susidūrusi. Tik pabandęs mokyti kitą, sužinai, ar gali tai daryti, ar ne. Manau, kad pedagoginę veiklą galėčiau pradėti nuo vaikų mokymo – jaučiu, visai neblogai man sektųsi (šypsosi). 

Kai išėjau iš radijo stoties, kurioje dirbau, pagalvojau, kad jeigu karantinas dar ilgai tęsis, pedagoginis darbas galėtų būti tas, kurį su malonumu dirbčiau.

Ko dalyvaudama projekte labiausiai išmokote?

Kantrybės. Kai ateini į naują vietą, aišku, turi ir tam tikrų lūkesčių. Man visada norisi išmokti kažko naujo. Mes su partnere Milėja esame labai skirtingos, skiriasi ir mūsų temperamentai. Ji yra ramesnė, kuklesnė, o aš labiau spirganti ir drąsesnė. Man norisi labiau rizikuoti, tad kartais prireikia nemažai energijos ir kantrybės, kad Milėją padrąsinčiau, įkvėpčiau. Tačiau supratau, kad negaliu per daug reikalauti iš keturiolikmetės merginos. Juo labiau – jos pakeisti, nes kiekvienas esame toks, koks esame. Mokausi darniai dirbti komandoje, įsiklausyti į kito nuomonę ir rasti geriausią kompromisą.

O kas buvo sunkiausia dalyvaujant šiame projekte?

Tikriausiai sunkiausia – išsirinkti kūrinį. Bendru sutarimu turime tai nuspręsti ir abiem sprendimas turi būti priimtinas. Aš labiau galvoju apie tai, kuo nustebinti kitus, ką dar naujo ir nematyto parodyti, o Milėja – kokią gražią dainą išsirinkti. Bet mums puikiai pavyksta išsidiskutuoti ir priimti geriausią sprendimą. Kalbamės apie tai, kodėl renkamės vieną ar kitą kūrinį, ką norime juo pasakyti ir ką perteikti. Džiaugiuosi, kad Milėja manimi pasitiki, nori augti ir tobulėti. 

„Dainuok su manim“ – jums ne pirmas muzikinis projektas, o kuris iš jų labiausiai jus užaugino?

Tikriausiai „Muzikinė kaukė“. Tame projekte kaskart reikėjo įkūnyti naują personažą. Turėjau ne tik atkartoti garsaus atlikėjo balsą, tembrą, bet ir tam tikras jo savybes. Kai teko persikūnyti į Ingos Valinskienės personažą, tai man buvo pats didžiausias iššūkis, nes supratau, kad visiškai neturiu to jai būdingo moteriško fatališkumo. Labai ieškojau savyje tų spalvų (šypsosi). 

Kam šiandien labiausiai esate dėkinga už tai, kuo esate ir ką darote?

Dėkinga esu šeimai, širdies draugui Edgarui, Justinui Jaručiui ir kitiems geriems bičiuliams. Norint kilti aukščiau, reikia turėti šalia žmonių, kurie tau pasakytų tiesą, bet kartu ir labai palaikytų. O perskaičiusi knygą „Penkios meilės kalbos“ labai gerai supratau, kodėl su kai kuriais žmonėmis mes tiesiog nesusikalbame. Man tarsi akys atsivėrė suvokus, kad mano meilės kalba – palaikymo žodžiai, tad kai turiu šalia mane palaikančių žmonių, sparnai tik dar labiau kyla aukštyn (šypsosi). O jeigu greta atsiduria manimi ir mano veikla abejojančių asmenų, stengiuosi nuo tokių trauktis kuo toliau.

Su draugu kalbatės apie darbus namuose?

Taip ir labai nemažai, juk Edgaras – prodiuseris. Be to, mūsų veiklos – ne tik darbas, bet ir aistra, visas gyvenimas. Tai kaipgi nekalbėsi apie tai, kas ypač malonu, brangu, įkvepia? Džiaugiuosi, kad jaučiu tokią didelę meilę muzikai. Noriai abu su draugu einame šiuo muzikiniu keliu, mokomės drauge, augame, skaitome profesines knygas, žiūrime tam tikrus filmus. Laimė, kad galime dalytis tais pačiais dalykais. Abu rimtai ir profesionaliai žiūrime į vienas kito darbą.

O kodėl nusprendėte palikti darbą radijo stotyje?

Radijo stotyje dirbau dvejus su puse metų ir esu labai dėkinga visam kolektyvui už pagalbą bei malonų darbą. Įgijau vertingos kalbėjimo patirties. Darbas radijuje, be abejonės, lavina kalbėjimo įgūdžius, išmokstama sklandžiau reikšti mintis. Tokia patirtis, žinoma, didina ir pasitikėjimą savimi. Kai studijavau aktorinį, daug galvojau apie tai, kad būtų tiesiog nuostabu plepėti radijuje ir už tai dar gauti pinigų.

Man tikrai pasisekė įgyvendinti svajonę, bet kai supratau, kad noriu daugiau atsiduoti muzikai, kai pradėjau dalyvauti muzikiniuose projektuose, tiesiog liko mažiau laiko. Bet neatmetu galimybės, kad dar kada nors sugrįšiu į radiją. Nereikia laukti, kol darbas įgris ir dėl to reikės jį mesti. Nors iš radijo išėjau, liko patys šilčiausi prisiminimai ir bičiuliški santykiai su kolegomis. Jei ne šis darbas, kažin ar būčiau pakviesta vesti Muzikinių vaizdo klipų apdovanojimų. Pastaroji patirtis tikrai labai unikali. Stovėdama ant scenos ir vesdama apdovanojimus, vieną akimirką susimąsčiau: negi tai vyksta iš tikrųjų (šypsosi)?

 Kokių turite profesinių svajonių ateityje? 

Kaip minėjau, dar svajoju apie pedagoginį darbą. Savo žiniomis, įgyta patirtimi būtų gera pasidalyti su kitais. Praėjusiais metais įgijau džiazinio dainavimo magistro laipsnį. Dar tada pagalvojau, kad noriu ir toliau tobulėti, nesustoti vietoje. Visus darbus stengiuosi daryti kiek įmanoma profesionaliau. Visgi labiausiai dabar svajoju apie tai, kad pagrindinė mano veikla būtų susijusi su dainavimu. Džiaugiuosi ir tuo, kad pavyko išleisti debiutinį albumą „Chapter“. Žinoma, norėčiau jų išleisti ir daugiau. Taip pat būtų įdomu kurti ir TV laidą. Žavu, kad būdamas meno pasaulyje gali aprėpti tiek daug sričių. O kol kas džiaugiuosi, kad esu laisvas ir nepriklausomas žmogus ir galiu daryti tai, ką noriu. 

Ką labiausiai mėgstate veikti laisvalaikiu? 

Praėjusią vasarą prisijaukinau naują laisvalaikio pramogą ant vandens – vandenlenčių sportą. Buvau ir nosį, ir kojas apsibrozdinusi. Draugai tik juokėsi ir gūžčiojo pečiais. Bet jau laukiu vasaros, kai vėl galėsiu šiuo hobiu mėgautis. 

Taip pat mėgstu skaityti knygas, gaminti veganinius patiekalus. Maždaug metus maitinuosi veganiškai. Mėsos atsisakiau natūraliai, man jos nebesinori. O pieno produktus išbraukiau, nes dermatologė pasiūlė tai padaryti dėl veido odos grožio ir sveikatos. Atsisakiusi daugybės produktų pamačiau, kad yra gausybė kitų, kuriuos galima valgyti. Tad tikrai nesikankinu. Gaminti man patinka, esu atradusi daug fantastiškų receptų.

O kokiomis grožio procedūromis mėgstate pasilepinti? 

Grožio procedūras tikrai mėgstu. Kadangi nuo paauglystės turiu probleminę odą, jai skiriu daugiausia dėmesio. Labai laukiu kiekvieno vizito pas dermatologę. Rūpestingai prižiūriu odą, su makiažu tikrai niekada nenueinu miegoti. Tačiau esu prieš injekcijas, pavyzdžiui, lūpų putlinimą. Nors mano natūralios lūpos nėra labai putlios, tikrai nekyla minčių ką nors su jomis daryti. 

Ar mėgstate sportuoti?

Taip! Nemažai metų aktyviai sportuoju. Praktikuoju ir jogą. Per karantiną, kai į sporto klubus eiti negaliu, sportuoju įsijungusi transliaciją internetu. Šokio treniruotes puikiai veda profesionalė Ilona Radavičiūtė. Su ja esame pažįstamos nuo nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos. Sportas man išties – prioritetinis dalykas. Aktyviai judėdama išsikraunu, išleidžiu visas neigiamas emocijas ir būnu puikiai pasiruošusi kitai dienai. Jau geriau skaniai valgysiu, negu maistą labai ribosiu, o paskui daugiau pasportuosiu. Aktyviai judu keturias dienas per savaitę. Tikiuosi, sporto niekada nemesiu.

Pasvajojate, kuo norėtumėte būti ir ką veikti po dešimt ar daugiau metų?

Tikrai mėgstu pafantazuoti. Visgi labiausiai svajoju būti laisva, mylinti gyvenimą, žmones. Norėčiau išlaikyti tuos pačius draugus, būti nuoširdi ir niekam nepataikaujanti, bet kartu – ir nieko neskaudinanti. Man be galo svarbu yra išlikti tikru žmogumi. Jei netyčia mane užklups dar didesnė sėkmė, tikiuosi, ji manęs nesugadins. Asmeninis tobulėjimas man ypač svarbus. O gludinti savus kampus juk galima visą gyvenimą (šypsosi). Svarbiausia – būti geru žmogumi.

Žurnalą „Ji“ galite užsiprenumeruoti, daugiau informacijos ČIA.