Rūta Mazurevičiūtė su vyru medų kopinėjo rojų primenančiuose Maldyvuose: „Egzotika prasidėjo dar neišlipus iš lėktuvo“

Visai neseniai grįžote iš povestuvinės kelionės. Kodėl Maldyvai? Kaip pasirinkote būtent šią kryptį?

Susituokėme praėjusių metų rugpjūčio 28-ąją, tad kur vykti per medaus mėnesį mąstėme gana ilgai – niekaip negalėjome išsirinkti. Tarp norimų aplankyti vietų buvo ir Kuba. Gal dėl to, kad sužavėjo viena perskaityta knyga ir serialas apie Pablą Eskobarą.

Draugai rekomendavo aplankyti Meksiką ir Havajus, bet galiausiai nusprendėme, kad šias vietas paliksime ateičiai, o geriausiai medaus mėnesiui tiks Maldyvai (šypsosi).

Ir iš tiesų – pasirinkimas nė kiek nenuvylė. Egzotika prasidėjo dar neišlipus iš lėktuvo. Sparčiai besileidžiant lėktuvui, atrodė, kad tuoj tūpsim ant vandenyno bangų, nes oro uostas yra įrengtas ant dirbtinai supiltos siauros žemės juostos, vos už kilometro nuo Malės, Maldyvų sostinės.

Išėjus iš oro uosto, mus pasitiko ne autobusas ar taksi, bet kateris, kuris nuplukdino į reikiamą salą. Turiu pripažinti, kad vandens žydrumas, tobulai baltas smėlis, unikali gamta kiekvienoje aplankytoje saloje, lyg iš reklaminio kelionių gido, taip pat koraliniai rifai bei išskirtinė vandenyno fauna, kiekvieną kartą privertė žavėtis.

Kiek dienų ilsėjotės? Ar atradote vandens pramogas?

Ilsėjomės 7 dienas. Gali atrodyti, kad savaitė yra per mažas laiko tarpas ir pailsėti, ir dar kažką pamatyti, tačiau mums laiko pilnai užteko. Kadangi mėgstame aktyviai leisti laiką ir negalime ilgai sėdėti vienoje vietoje, aplankėme penkias skirtingas salas, spėjome pasimėgauti paviršiniu nardymu, naktine žvejyba, išdrįsome nert net į 12 metrų gylį, pasilepinti įvairiais vandens sportais: pasivažinėti vandens motociklu, paplaukioti irklente bei kateriu.

Kaip atrodydavo atostogų kasdienybė? Ką veikdavote?

Kiekvieną rytą papusryčiavę viešbutyje sėsdavome į katerį ir plaukdavome vis į kitą salą. Išvertus iš sanskrito kalbos, Maldyvai reiškia „tūkstantis salų“, tad galite įsivaizduoti, kad pasirinkimų, kur keliauti buvo su kaupu (šypsosi).

Kelionės metu norėjome pamatyti kuo įvairesnių salų. Vienose jų, tokiose kaip Adaran Rannalhi, Embudu Village – daugiau laukinės žalumos, kitose salose, pavyzdžiui, Olhuveli Maldives, Centara Rasfushi – viskas išpuoselėta taip, kad tiktų net ir įnoringiausiam poilsiautojui. Na, o Maafushi sala, tai vieta, kur galima pamatyti tikrą maldyviečių gyvenimą.

Norėdami apžiūrėti koralinius rifus bei vietinius vandenyno gyventojus, kiekvienoje saloje dažniausiai visada užsiimdavome paviršiniu nardymu. Žinoma, nepraleisdavome progos pasideginti, mėgavomės skirtingu salų maistu. Patiekalų pasirinkimas buvo didžiulis, tad išsirinkti, ką norėtum valgyti pietums – nemenkas iššūkis (juokiasi).

Kas labiausiai sužavėjo Maldyvuose? Ko galbūt nesitikėjote arba buvote nusiteikę skeptiškai, tačiau nuvykus pasirodė priešingai?

Nemėgstu susidaryti išankstinės nuomonės apie tai, ko pati nemačiau ir neišbandžiau. Todėl ir ypatingų lūkesčių dažniausiai neturiu, kad netektų nusivilti. Geriausiai viską atrasti ir nuomonę susidaryti esamuoju laiku. Kiekviena kelionė savaip įsimintina, ši paliko įspūdį dėl egzotiškos gamtos, maisto ir kultūros.

Kelionės metu susipažinome su įdomiais tautiečiais, dėl kurių ir pati kelionė tapo dar turiningesnė. Vienas įsimintiniausių nuotykuį – nėrimas į 12 metrų gylį. Turiu prisipažinti, kad niekada nesu nardžiusi taip giliai, tuo labiau naudojusi visą nardymui skirtą įrangą. Nieko nemokėjau ir licenzijos nardymui neturėjau. Apmokymus išklausiau laive, beplaukiant į nėrimo vietą. Atrodė, kad viską labai detaliai paaiškino, tačiau, kai atėjo laikas tas žinias panaudoti neriant – nieko nebemokėjau. 

Pradžioje, viskas kėlė diskomfortą: kvėpuoti ramiai nepavyko, vis kankino nerimas, kad tuoj uždusiu, pradėjo plūsti vanduo į kaukę, skaudėjo ir spaudė ausis, nors panirę buvome vos kelis metrus. 

Net skaičiavau mintyse iki dešimt, kada rodysiu ženklą traukti mane į viršų. Nežinau, kas nutiko, bet pradėjusi stebėti aplinką viską pamiršau. Tas vaizdas, kurį mačiau besileisdama, tikrai užbūrė. Nors ausų skausmas niekur nedingo, širdyje džiaugiausi nepasidavusi. 

Nardant patyriau pačius geriausius įspūdžius. Nepaprastas jausmas, kai plauki šalia jūros vėžlio, sutinki medžiojančių rykliukų ir tikiesi, kad nebūsi jų taikinys, nors instruktoriai ir įspėjo, kad Maldyvų rykliai yra „vegetarai“ ir žmonių nepuola (šypsosi).

O ar kelionės metu iš tiesų pailsėjote? Galbūt jau planuojate kitą kelionę?

Kelionės metu užteko visko: ir poilsio, ir įspūdžių (šypsosi). Dabar norėtume nuvykti ten, kur dar nesame buvę, kur vyrauja kitokia kultūra, papročiai, gamta ir žmonės. Gal į minėtą Kubą, o galbūt į Tailandą. Svarbiausia, kad patys būtume sveiki ir nedingtų noras bei galimybės keliauti.

Ką jums reiškia atostogos? Ar galėtumėte šią kelionę į Maldyvus pavadinti tobulomis atostogomis?

Atostogos man reiškia laisvę. Tai laikas, kai atsigauna ir pailsi mano protas bei siela. Atostogų metu įgaunu daugiau jėgų tęsti jau pradėtas veiklas ir imtis naujų iššūkių (šypsosi). Atkreipkite dėmesį į save, tik grįžę iš atostogų – po jų mes neretai šypsomės dažniau ir būname geresnės nuotaikos geresnės. Atostogos yra labai geras dalykas (šypsosi).

Grįždami namo abu pripažinome, kad tai vienos įsimintiniausių ir gražiausių mūsų kartu turėtų atostogų. Tikiuosi – ne paskutinės.