Rūta Mikelkevičiūtė ir Giedrė Talmantienė po tiltu parodė, ko išmoko Zambijoje
Kartono lakštai atsisėsti, niūri patiltė, vanduo iš upės – tokį naujo filmo apie Zambiją pristatymo scenarijų pasirinko filmo autorės Rūta Mikelkevičiūtė ir Giedrė Talmantienė. Naująjį savo filmą kūrėjos pristatė trečiadienio rytą po senuoju Žvėryno tiltu Vilniuje.
Žurnalisčių R.Mikelkevičiūtės ir G.Talmantienės filmą „Zambija: ačiū, Lietuva!“ LNK televizijos žiūrovai galės pamatyti rugpjūčio 29-ąją, penktadienį. Kūrėjos jį nusprendė pristatyti iš anksto, tam pasirinko itin netikėtą aplinką: pakvietė susitikti po senuoju Žvėryno tiltu.
Prisėdusios ant masyvių kartono lakštų R.Mikelkevičiūtė, G.Talmantienė ir organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovė Rasa Dičpetrienė pasakojo tokią vietą pasirinkusios neatsitiktinai: sako, patiltė šiek tiek primena tą atmosferą, kokia tvyro Zambijoje.
+13„Tiesą sakant, dar geriau būtų susitikti kur nors Stoties rajone, kur dvokia šlapimu, yra labai nešvaru... Reiktų, kad šalia jūsų prigultų dar keliasdešimt kūnelių, kurie, atsiprašau, tiesiog dvokia... O jei dar pamatytumėte, kokiuose nuotekų vamzdžiuose jie nakvoja“, – kupina įspūdžių pasakojo G.Talmantienė.
Filme – kraupūs, nepagražinti vaizdai
Kurdamos filmą „Zambija: ačiū, Lietuva!“ G.Talmantienė ir R.Mikelkevičiūtė siekė atspindėti ketvirtosios lietuvių misijos Zambijoje įspūdžius: parodyti, kaip sunkiai ten gyvena našlaičiais palikti vaikai, kaip klesti badas, nešvara, kaip dažnu atveju nėra jokios vilties.
Filme žurnalistės parodys daug šiurpinančių vaizdų: minėtus nuotekų vamzdžius, nuo klijų apsvaigusius dar visai mažus vaikus, mažylių reakciją į jiems ištiestas gerumo rankas, ŽIV infekuotų žmonių gyvenimo kasdienybę ir dar daugiau.
Žiūrovai išgirs ir vaikų pasakojimus, kodėl būdami vos septynerių jie gatvėse gyvena vienui vieni. Tiesa, dažniausiai jų istorijos – sukurtos, mat, anot R.Mikelkevičiūtės, papasakoti tikrąsias priežastis vaikai tiesiog gėdijasi.
„Kviečiu lietuvius pažiūrėti šį filmą, nes mes turime tokį bruožą – mėgstame skųstis. Kad kažkas negerai, kad kažkas nepatogu, kad automobilis per prastas, kad kažkas – gražesnė. Matyti vaizdai praplėtė mano tolerancijos ribas“, – sakė R.Mikelkevičiūtė ir reiškė lūkestį, kad juosta „Zambija: ačiū, Lietuva!“ gali pakeisti dažnai nepagrįstą kritišką lietuvišką požiūrį.
Parodė, ką išmoko
Papasakojusios apie filmą G.Talmantienė ir R.Mikelkevičiūtė ryžosi avantiūrai: nutarė parodyti, kaip viešėdamos Zambijoje išmoko ant galvų nešti indus su vandeniu.
„Zambijoje moterys, kurios dirba statybose, ištisą dieną ant galvų nešioja po 10 ar 12 litrų vandens, kuris vėliau naudojamas betonui“, – pasakojo R.Mikelkevičiūtė. Abi žurnalistės svečioje šalyje pačios pabandė panešti tiek vandens ir tikino, kad toli nueiti taip abi tiesiog negalėtų – nuo svorio tirpsta rankos, skauda sprandą.
Tačiau savo įgūdžius vis tiek pademonstravo: pačiupusios indus R.Mikelkevičiūtė, G.Talmantienė ir R.Dičpetrienė pasisėmė po kelis litrus Neries vandens. Tada it niekur nieko užsikėlė indus ant galvos ir... žengė po kelis žingsnius. Net pačios stebėjosi, kad nenugriuvo ir vandens neišliejo.
Zambijos vaikams vis dar galima aukoti skambinant arba siunčiant SMS žinutę numeriu 1419. Žinutės lange reikia įrašyti žodį ZAMBIJA. Taip jiems paaukosite 5 Lt.