Laiminga – seniai šis žodis neskambėjo iš tavo lūpų...
Aš – laiminga. Rami. Grįžtu į save – į tą linksmą merginą, kuri visada mėgo bendrauti, labai mylėjo vaikus. Seniai tokia laiminga nesijaučiau. Puikiai žinau posakį, kad laimė mėgsta tylą, bet žinau ir tai, kiek daug žmonių, ypač moterų, seka mano gyvenimo įvykius, rašo laiškus, prašo patarimų... Todėl privalau pasakyti toms, kurioms dabar yra sunku, kurioms kyla daug klausimų ir abejonių, kaip elgtis, kurios sveria, koks pasirinkimas bus geresnis... Jeigu viską keisi, ar palengvės?..
Joms galiu atsakyti: nė vienos akimirkos nesigailėjau viską pakeitusi. Kad ir kaip paskui buvo sunku (patikėkite, vienai su penkiais vaikais!), tai nė kiek neprilygo tam sunkumui, su kuriuo gyvenau iki tol...
Praėję metai man iš tiesų buvo ypatingi. Supratau tai, kai pamačiau fotografo man atsiųstas nuotraukas iš naujametinių koncertų Panevėžyje ir Palangos kurhauze.
Rūta Ščiogolevaitė atvirai – ar pagaliau įvyko oficialios skyrybos, apie pasikeitusį gyvenimą, penkis vaikus, vyrišką dėmesį ir du pasimatymus.
Noras turėti didelę šeimą tau visgi virto dideliu išbandymu...
Neturiu iliuzijų, kad gyvenimas yra