Rūtai Lukoševičiūtei 50 – apie sukrėtusią netektį, gyvą dovaną ir santykius su jaunesniu vyru: „Mums davė 3 metus“

Jau ne vienerius metus savo gyvenimą su šeima 50 minučių nuo Vilniaus esančiame kaime kurianti moteris šiandien mėgaujasi gyvenimu. Žmonės.lt ji tikina, kad savo gimtadienių ji dažniausiai neplanuoja – juk smagiau sveikinti kitus, nei sukti galvą, kaip priimti svečius.

„Jei kas nors atvyktų neperspėjęs gimtadienio dieną, ko gero, rastų tik kavos ir dar kiaušinienę galėčiau iškepti. Bet pastaruoju metu mano vyras ir bičiuliai dažnai padaro staigmeną“, – Žmonės.lt teigia žinoma moteris.

Išskirtinės dovanos

Ji atvirauja, kad šeimyniškiai dažniausiai sveikina paprastai. Visgi kartais pasitaiko ir neįprastų, bet puikių dovanų – pavyzdžiui, vienais metais šeima ją nustebino gimtadienio progą padovanojusi porą paukščių!

„Kadangi vasaromis filmuojame kelionių po Lietuvą laidą „Sveiki atvykę“, grįžusi namo, dažniausiai po darbų, randu vaišėmis nuklotą stalą, gaunu gėlių ir kartais netikėtų dovanų – pavyzdžiui, praėjusiais metais gavau neįtikėtinai gražių povų porelę.

Žodžiu, gimtadienis į mano kiemą ateina pats, be mano įsikišimo, bet su mylimo vyro ir draugų pagalba. Taip ir su šiuo jubiliejumi: leisiu jam ateiti“, – šypsosi žinoma moteris.

Tarp žmonių itin mėgstanti būti Rūta atvira – geriausia gimtadienio dovana yra ta, kai susirenka visi artimiausi draugai, šeimos nariai, kai sulaukia seniai matyto ar girdėto žmogaus skambučio.

Nors daugelis į didėjančius gyvenimo skaičius žiūri rimtai bei su šiokiu tokiu liūdesiu, Rūta šypsosi ir tikina, kad kol kas dar nesuvokia šio jubiliejaus didumo.

„Man atrodo, kad kai kuriose situacijose aš vis dar kaip paauglė, bet gal tai ir yra mano „firminis“ ženklas? Nes jei jau būčiau labai suaugusi, rimta moteriškė, nežinau, ar tas gyvenimas būtų toks kupinas spalvų ir valiūkiškas kaip dabar“, – atvirauja pašnekovė.

Ūkio „influencerė“

Pastaruoju metu nemažai dėmesio sulaukia Rūtos socialiniai tinklai – čia ji nevengia pasidalinti kadrais iš savo ūkio, parodyti gyvūnų, pasidžiaugti, jei nutinka kas nors smagaus. Komiškos, mielos akimirkos pritraukia tūkstančius, o kartais ir milijonus peržiūrų.

„Per pastarąsias 28 dienas sulaukiau 1,5 mln. mano kuriamo turinio peržiūrų: asmeniškai man, kai nesu ta, kuri gyvena iš pardavimų internete ar storių su reklamomis, tokie skaičiai yra nesuvokiamai dideli ir tikrai paglosto širdį. Kitas dalykas: žinant, kad dažniausiai dalinuosi vaizdais iš mūsų su vyru nedidelio ūkio, tas taip pat džiugina ir tikrai leidžia pasijusti tam tikra ūkio „influencere“, – šmaikštauja TV laidų prodiuserė.

Jau kurį laiką iš aplinkinių Rūta sulaukia ir pastebėjimų, kad pati jos šeimos kasdienybė yra kažkas, kas tiktų fantastinio filmo scenarijui:

„Daug kas klausia, kodėl neturime „YouTube“ kanalo, kuriame rodytume ūkio gyvenimą ir dalintumėmės savo patirtimi bei patarimais. Tad, manau, artimiausiu metu reikės šiuo klausimu užsiimti. Nesame profesionalai, visko mokomės patys. Galbūt žmonėms ir artimas toks turinys – kai gali ir patys patarti, kaip auginti viščiukus, ančiukus ar kalakutus, kokį maistą jiems duoti, kaip kovoti su į kiemą užklystančiomis lapėmis ar audinėmis.“

Mūsų ryšiui „davė“ 3 metus

Savo gyvenimą Rūta kuria su jaunesniu vyru – tarp jos sutuoktinio Mariaus ir jos yra 15 metų amžiaus skirtumas. Nors kartu jie santuokoje jau 9-erius metus, burnoti mėgstantys žmonės jiems neprognozavo ilgų metų kartu.

„Tie kritikai, kurie daugiausia mūsų ryšiui davė 3 metus, dabar tyliai rūko kamputyje. Nesakau, kad gyvenimas rožėmis klotas – kaip ir visose šeimose būna visko, bet tai nieko neturi bendro su amžiaus skirtumu. Su tuo, manau, turėtų sutikti daugelis porų, kurių amžiaus skirtumas nemažas. Būdama su Mariumi kartais jaučiuosi taip, tarsi jis būtų vyresnis, brandesnis, o aš ta paauglė, vis sugebanti kokios košės privirti“, – juokiasi Rūta.

Kritikuojantiems ji taip pat sako, kad jų užgaulūs žodžiai nei jai, nei jos šeimai nedaro jokios įtakos:

„Bet kas gali pasakyti, kad jų nuomonė nė vienai tvirtai šeimai neturi jokios įtakos: jei žmonėms gerai kartu, jie sutaria, turi vaikų, ateities planų, kas iš to, kad kas nors galvoja kitaip. Ne su aplinkinių nuomone gyveni, o su tikru žmogumi, kuris yra šalia.“

Sėkmingų santykių receptas – ne itin lengvai sudėliojamas dalykas. Visgi žinoma moteris atvirauja – svarbiausia atsižvelgti į kitą žmogų ir įsiklausyti vienas į kitą.

„Reikia jausti, suprasti, nediktuoti savo sąlygų, o ieškoti bendro kompromiso. Taip pat turėti bendrų pomėgių, bendrų tikslų ir svajonių. Esu ėmusi interviu iš poros, kuri 70 metų buvo santuokoje. Ir tuomet išgirdau auksinę ilgalaikių santykių taisyklę. Sutuoktinis pasakė: „Kiekvienoje situacijoje reikia ieškoti, kas jungia, o ne kas skiria.“ Šia taisykle stengiamės vadovautis ir mudu“, – sako ji.

15 metų skirtumas porai – visai ne kliūtis išlaikyti dinamiškus ir smagius santykius. Tiesa, labiau „padykę“, anot Rūtos, jiedu buvo gyvendami Vilniuje – dabar sąlygas diktuoja ūkis, vaikai ir įvairūs darbai.

„Laiko, pavyzdžiui, pažaisti tinklinį jau nėra, bet dėl to pernelyg neišgyvename, nes dirbant kartu tenka visokių smagių dalykų patirti – ir plaukti, ir skristi, ir karstytis po medžius. Taip kad to adrenalino ir smagumo yra su kaupu. Ir nežinau, ar tai turi tiesioginį ryšį su amžiaus skirtumu – galbūt daugiau su veikla, kuri artima mums abiem. Ir, beje, esame sutikę vyresnių žmonių, kuriems džiaugsmo ir aktyvaus gyvenimo būdo galėtų pavydėti bet kuri jaunesnio amžiaus pora, todėl dar kartą norisi pasakyti, kad amžiaus skirtumas poroje yra tik skaičius pase“, – pabrėžia pašnekovė.

Šeima ir tėčio ilgesys

Pora augina šešerių dukrą Sakmėją bei paauglę Lėją, kurios Rūta susilaukė iš pirmųjų santykių.

Šeimoje atsiradus mažam vaikui, pasikeitė ir poros santykiai – anot moters, naujas šeimos narys įnešė dar daugiau atsakomybės.

„Man taip gražu matyti savo vyrą tėčiu! Tai yra kažkas tokio! Kaip jis myli Sakmėją ir ja rūpinasi, moko, pataria, paguodžia, kai to reikia, tai yra kažkas tokio! Aš esu labai laiminga, kad Sakmėja turi tokį rūpestingą ir mylintį tėtį. O mudviejų santykius papildė rimta atsakomybė. Todėl esame dar tvirtesnė pora, turinti užduotį – užauginti gerą ir dorą žmogų“, – sako ji.

Sparčiai augant mergaitei, ryškėja jos savybės – Rūta neslepia, kad joje mato daug panašumų į savo vyrą.

„Ji tokia įvairialypė, kad kaip ir mano vyras – kur padėsi, ten tiks. Jai patinka ir sportas, ir dainavimas, ir kalbos, tad jei manęs kas paklaustų, kuo ji taps užaugus, aš nuoširdžiai kol kas net neįsivaizduoju. Tik žinau, kad ji bus aktyvi, viską norinti išbandyti ir atlikti pati be kieno nors pagalbos ir, kas man labai svarbu, matanti ir jaučianti kitą žmogų. Užtenka dėl ko nors susigraudinti ir, žiūrėk, Sakmėja jau ir klausia, kas atsitiko ir visuomet priduria „Aš tave labai myliu“. Esu tikra, kad auginame žmogų, atvirą pasauliui“, – šypsosi R.Lukoševičiūtė-Daudienė.

Prieš keletą metų žinomos moters gyvenimą sukrėtė skaudi netektis – mirė jos tėtis Valentinas. Sakoma, kad netekties skausmas niekada iki galo neišnyksta, kaip kad ir artimo žmogaus ilgesys – tą patvirtina ir Rūta, teigdama, kad tėčio prisiminimą ji iki šiol nešiojasi su savimi.

„Mano tėtis visuomet su manimi... Turiu jo nuotrauką ant palangės, tad ir dabar, kai atsakinėju į klausimus, jis žvelgia į mane. Nebuvo nė dienos, kada apie jį negalvočiau: jis ir mano patarėjas, ir teisėjas, ir be galo mylintis tėtis. Viskas viename.

Mūsų ryšys buvo nepaprastai stiprus, toks ir liko. Mirtis bejėgė. Tiek galiu jai pasakyti“, – atvirauja laidų prodiuserė.

Tėtį ji prisimena su šypsena – nors ir buvo griežtas, po griežtumu slėpėsi jautri siela, mokėjimas suprasti ir užjausti.

„Tėtis buvo nepaprastai rūpestingas ir visada turėdavo tvirtą nuomonę. Kai pagalvoju, net sunku pasakyti, ką iš jo paveldėjau: galbūt išvaizdą, nes tikrai esu į jį panašesnė, nei į savo mamytę, o daugiau neturiu nei tokio loginio mąstymo, nei matematinių sugebėjimų, kuo jis pasižymėjo. Savo gebėjimu rašyti galbūt esu panašesnė į a.a. savo močiutę, mamytės mamą“, – teigia ji.